Švedija perka keturis karo laivus iš Prancūzijos už daugiau nei 4 mlrd. dolerių – stiprina Baltijos jūros gynybą

Švedija pasirinko Prancūzijos valstybės kontroliuojamą „Naval Group“ pastatyti keturis naujus karo laivus – fregatas – maždaug 4 mlrd. dolerių vertės sandėryje, kuris taps vienu didžiausių šalies gynybos investicijų nuo devintojo dešimtmečio.

Pasak Švedijos premjero Ulfo Kristerssono, šie laivai padės modernizuoti karo laivyną, užtikrinti Baltijos jūros saugumą prieš Rusijos grėsmes ir vykdyti operacijas tolimesniuose regionuose – Šiaurės, Viduržemio ir Raudonosios jūros vandenyse.

„Baltijos jūra niekada modernioje eroje nebuvo tokia pažeidžiama, ginčijama ir užginčyta kaip dabar“, – spaudos konferencijoje Stokholme, ant Švedijos karo korvetės HMS Harnosand borto, pareiškė Kristerssonas.

Strateginės investicijos mastas

Bendra sandėrio vertė siekia maždaug 40 mlrd. Švedijos kronų (maždaug 4,25 mlrd. dolerių), priklausomai nuo tiksliai pasirinktų ginkluotės sistemų. Kiekvienos „Naval Group FDI“ klasės fregatos kaina viršija 1,07 mlrd. dolerių. Pirmoji iš keturių fregatų, kurios taps didžiausiais Švedijos karo laivyno laivais, turėtų būti pristatyta 2030 metais.

Pridėjus šias fregatas prie esamos karo laivyno įrangos, Švedijos oro gynybos galimybės išaugs trigubai, pabrėžė premjeras.

„Šiuo sprendimu esu įsitikinęs, kad Švedija prisideda prie žymiai saugesnės Baltijos jūros ateities“, – teigė Kristerssonas.

Baltijos jūros saugumo užtikrinimas

Švedijos karo laivyno vadas Johan Norlen pabrėžė fregatų svarbą užtikrinant, kad Baltijos jūra liktų atvira civiliniam ir kariniam transportui į Suomiją bei Baltijos valstybes galimo konflikto atveju.

„Su mūsų korvetėmis ir fregatomis kartu su NATO sąjungininkais kuriame karinę operacinę kontrolę Baltijos jūroje“, – sakė jis.

Švedija, kaip naujausia NATO narė, aktyviai siekia prisiimti didesnę saugumo įsipareigojimų dalį aljanse, ypač po Rusijos invazijos į Ukrainą, kuri pakeitė saugumo dinamiką visame Baltijos regione.

Prancūzijos-Švedijos gynybos bendradarbiavimas

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas socialiniame tinkle X pareiškė, kad Švedijos sprendimas atspindi abiejų šalių tarpusavio pasitikėjimą. Šis pareiškimas buvo paskelbtas po to, kai Prancūzija sutiko įsigyti Švedijos „Saab“ oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemas „GlobalEye“ bei pakvietė Švediją dalyvauti Europos branduolinio atgrasymo konsultacijose.

Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas nurodė, kad vyriausybė pageidavo, jog fregatose būtų galima naudoti kelias Švedijoje sukurtas ginkluotės sistemas, įskaitant bendrovės „Saab“ produktus. Tai leistų integruoti nacionalines gynybos technologijas į naujus laivus ir sustiprinti Švedijos gynybos pramonės indėlį.

Platesnis kontekstas

Šis sandėris atspindi platesnį Europos gynybos bendradarbiavimo trendą, kai šalys dalijasi technologijomis ir resursais siekdamos sustiprinti kolektyvinį saugumą. Baltijos jūros regionas tapo ypatingai svarbiu saugumo požiūriu po 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus maso karą prieš Ukrainą.

Sandėrio detalės rodo abipusę naudą: Švedija gauna modernius karo laivus, galinčius operuoti įvairiose pasaulio vandens srityse, o Prancūzija įsigyja pažangias Švedijos oro stebėjimo sistemas ir įtraukia Švediją į strateginius Europos saugumo procesus.

Šaltiniai

  1. [1] [reuters.com | 2026-05-19] Sweden to buy navy frigates from France for over $4 billion
  2. [2] [wsj.com | Tue, 19 Ma] Sweden Orders Four Navy Frigates From France in $4 Billion Deal - WSJ
  3. [3] [aol.com | Tue, 19 Ma] Sweden to buy navy frigates from France for over $4 billion to boost Baltic defence - AOL.com