Prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlo tarpininkauti Ukrainos ir Lenkijos diplomatinei krizei

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė pasiruošimą tarpininkauti tarp Ukrainos ir Lenkijos, jei abi šalys apie tai paprašytų. Diplomatinei konfrontacijai paskartėjo po to, kai Ukraina pavadino vieną savo kariuomenės padalinių „UPA herojais“, o Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis atsakė atėmus Volodymyrui Zelenskis Lenkijos aukščiausią apdovanojimą – Baltųjų lakštų ordiną. G. Nausėda šią situaciją vertina kaip riziką dviejų artimų partnerių santykiams.

Istorinė trauma kaip politinis įrankis

Ukrainos insurgentų armija (UPA) Ukrainoje laikoma nepriklausomybės kovos simboliu, tačiau Lenkijoje ši grupė laikoma atsakinga už 1943–1945 m. masines lenkų civilių žudynes Volynijoje ir Rytų Galicijoje. Varšuva šiuos įvykius apibūdina kaip genocidą, nors Kyjivas šią etiketę kategoriškai atmeta.

Šis istorinis konfliktas tampa įrankiu dabartinėje politikoje. Lenkijos opozicinės partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) lyderis Jaroslavas Kačinskis teigė, kad Lenkija turėtų pradėti blokuoti naujus derybų ratus dėl Ukrainos prisijungimo prie ES.

Viešąją nuomonę Lenkijoje taip pat skaidžiai formuoja istorinė atmintis. IBRiS tyrimų instituto apklausos duomenys rodo, kad beveik 60 % (tiksliau 59,7 %) lenkų priešasi Ukrainos narystei Europos Sąjungoje, o 32,3 % respondentų teigia būti „kategoriškai prieš“. Tuo tarpu Ukrainos narystę palaiko 35,4 % apklaustųjų.

Tarpininkavimas – pasiūlymas, ne būtinybė

Lietuvos prezidentas, aplankęs Lenkiją savaitgalį, teigė, kad nori išgirsti K. Navrockio paaiškinimus apie ginčo kilmę ir suprasti, kas galėtų būti padaryta situacijai normalizuoti. „Jei abi šalys susitars, kad tarpininkas reikalingas, jei bus pateiktas toks prašymas, aš tikrai pasiruošęs tai padaryti“, – sakė G. Nausėda. Tačiau jis pastebėjo, kad šiuo metu abi pusės atrodo pasirengusios spręsti ginčą tiesiogiai, be trečiosios šalies įsikišimo.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiga birželio 26 d. patvirtino, kad Ukraina yra pasirengusi kurti lygiavertę, sąžiningą ir abipusiai naudingą partnerystę su Lenkija. Panašią poziciją demonstravo ir Ukrainos premjerė Julija Svyrydenko, dalyvavusi Ukrainos atkūrimo konferencijoje (URC) Gdanskyje, pabrėžusi norą spręsti ginčą. Lenkijos premjeris Donaldas Tuskas savo ruožtu konfliktą tarp šalių prezidentų pavadino „strategine klaida, kuri kainuos abiejoms šalims“.

Diplomatinių įtampų poveikis ekonomikai ir saugumui

Ukrainos atkūrimo konferencija Gdanskyje turėjo tapti svarbia platforma investicijoms ir pagalbai, tačiau politinis trukdys persikėlė į aukščiausią lygmenį. V. Zelenskio nusprendimas neapsilankyti konferencijoje – nors Ukrainos delegacijai vadovavo premjerė J. Svyrydenko – rodo gilią krizę.

Ypatingą pavojų kelia opozicijos siūlymai blokuoti Ukrainos integraciją į ES. Tokie veiksmai tiesiogiai paveiktų ne tik Ukrainos integracijos grafiką, bet ir bendrą saugumo architektūrą regione. Baltijos šalims, kurių saugumas yra neatsiejamas nuo Ukrainos atsparumo, tokie diplomatiniai sutrikimai yra konkretus rizikos vektorius.

Ką stebėti artimiausiu metu:

Abiejų šalių vyriausybės šiuo metu demonstruoja pragmatiškumą, tačiau istoriniai ginčai, prasidėję kaip simboliniai gestai, gali greitai tapti struktūriniais trukdžiais. Jei artimiausiomis savaitėmis nebus rasta kompromisų, tarpininkavimo mechanizmas gali tapti vieninteliu būdu išvengti ilgalaikės žalos strateginiams santykiams.

Šaltiniai

  1. [1] [Notesfrompoland.com | 2026-06-23] Zelensky set to skip Ukraine Recovery Conference in Poland amid diplomatic dispute
  2. [2] [Kyivpost.com | Sat, 27 Ju] Nausėda Volunteers as Mediator Amid Escalating Ukraine-Poland Tensions Over History and Business
  3. [3] [Українська правда | Sat, 27 Ju] Lithuania's Nausėda offers to help Ukraine and Poland resolve diplomatic dispute