Brent naftos kainai pirmadienį peržengus 90 dolerių už barelį, rinkose vėl sustiprėjo nerimas dėl energetikos sąnaudų ir infliacijos perspektyvų. Tuo pat metu technologijų sektorių slegia prastesni nei laukta įmonių prognozės, o naujas pigesnis Kinijos dirbtinio intelekto modelis vėl kelia abejonių dėl lustų paklausos.

Nafta virš 90 dolerių keičia rizikos skaičiavimą

Geopolitinis fonas čia svarbesnis už patį kainos lygį. Po smūgių naftos infrastruktūrai Kuveite ir išpuolių prieš laivus Hormūzo sąsiauryje rinka pajuto, kad Artimųjų Rytų įtampa gali ilgiau trikdyti tiekimą. Vien šio signalo pakako, kad „Brent“ rūšies nafta stabiliai įsitvirtintų virš 90 dolerių už barelį.

Naftą daugiausiai importuojančios šalys iškart pajuto spaudimą. Indijos „BSE Sensex“ indeksas sesijos metu smuko 0,63 proc. iki 77 662 punktų, o „Nifty 50“ krito 0,48 proc. iki 24 217 punktų – tai ryškus atoslūgis po penktadienio šuolio, kurį skatino pirmojo ketvirčio rezultatų optimizmas. Kadangi Indija importuoja didžiąją dalį suvartojamos naftos, brangesnė energija tiesiogiai didina importo sąskaitą, kelia infliacijos lūkesčius ir spaudžia rupiją.

Europos importuotojams tai pirmiausia reiškia ne naują grafiką terminale, o brangesnę sąnaudų eilutę dar prieš pasikeičiant galutinei kainai. Jei nafta ir toliau laikysis aukštai, centriniams bankams teks ilgiau išlaikyti griežtesnę poziciją, o tai tiesiogiai veikia tiek verslo finansavimo sąlygas, tiek vartotojų perkamąją galią.

Dirbtinio intelekto akcijos: pelno lūkesčiai ir pigesni konkurentai

Kol energetika primena apie infliacijos riziką, technologijų sektorius kovoja su visai kitokiais iššūkiais. Po savaitės pradžios, kai „Goldman Sachs“ ir „BlackRock“ rezultatai viršijo lūkesčius, nuotaikos staiga apsivertė. „Netflix“ akcijos krito apie 7 proc. – nors pelnas buvo didesnis nei prognozuota, pajamos ir vasaros perspektyvos nuvylė investuotojus. Robotinių chirurgijos sistemų gamintojos „Intuitive Surgical“ akcijos smuko beveik 14 proc., nepaisant geresnių nei laukta rezultatų. Analitikai nerimauja, kad sustiprintų sveikatos draudimo mokestinių lengvatų galiojimo pabaiga gali sulėtinti procedūrų augimą.

Azijoje technologijų išpardavimas buvo dar ryškesnis: Taipėjaus indeksai krito 6,5 proc., Tokijo – 4 proc., Šanchajaus – 3 proc. „Taiwan Semiconductor Manufacturing Co.“ akcijos nusirito 7,3 proc., o visa lustų gamintojų grandinė vėl atsidūrė dėmesio centre. Seulo „Kospi“ indekso svyravimai pastarąją savaitę tapo beveik kraštutiniai: vieną dieną šoktelėjo 6,2 proc., kitą – krito 6,4 proc., dar kitą – 8,9 proc.

Bendrą vaizdą pablogino naujas Kinijos startuolio „Moonshot“ pristatytas atviro kodo dirbtinio intelekto modelis „Kimi K3“. Panašiai kaip 2025 m. pradžioje pasirodęs „DeepSeek“, šis pigesnis konkurentas kelia grėsmę Vakarų DI milžinių, tokių kaip „OpenAI“ ir „ChatGPT“, dominavimui ir gali sumažinti kompiuterinių lustų bei atminties paklausą. Rinkos analitikai jau kelias savaites nerimauja, kad įmonių akcijų kainos galėjo pernelyg išsipūsti, o didžiulė atminties ir procesorių paklausa gali tapti nebepateisinama, jei DI galiausiai neatneš tiek pelno ir produktyvumo, kiek buvo tikėtasi.

Brangesni pinigai ir siaurėjantis atlaidumas

Trys skirtingos istorijos – naftos šuolis, technologijų sektoriaus nusivylimas ir naujas DI konkurentas – iš tikrųjų veikia tą patį mechanizmą: brangesnių pinigų ir didesnio vertinimų jautrumo aplinką. Kai nafta brangsta, centriniai bankai negali skubėti švelninti politikos, tad ilgalaikiai pajamingumai išlieka aukšti, o tai mažina patrauklumą rizikingesniam turtui. Indijoje privataus banko „HDFC Bank“ ir „Axis Bank“ akcijos prarado po maždaug 5 proc. po to, kai pranešė apie pirmojo ketvirčio maržų suspaudimą – dar vienas ženklas, kad net finansų sektorius jaučia didesnių sąnaudų ir griežtesnės konkurencijos spaudimą.

Vartotojų nuotaikų gerėjimas, apie kurį signalizavo naujausia Mičigano universiteto apklausa, kol kas atrodo trapus. Apklausos direktorė Joanne Hsu perspėjo, kad jei benzino kainos vėl kils dėl pastarojo naftos brangimo, šis pagerėjimas gali būti spaudžiamas. Būtent tokie persipynę signalai ir kelia nervingumą – rinka gauna ir palankių, ir nepalankių žinių vienu metu, todėl investuotojai tampa labai išrankūs.

Spaudimas čia kyla ne tik akcijų rinkai. Stiprėjantis doleris ir brangesnė nafta kartu didina išlaidas importuotojams, o aukštesni pajamingumai atima dalį pigaus finansavimo, kuris anksčiau lengvai finansavo plėtrą. Kai technologijų milžinės ir finansų sektoriaus lyderiai vienu metu rodo silpnesnes perspektyvas, rinkos plotis natūraliai siaurėja – tai reiškia, kad net ir nedidelis nuvylimas gali sukelti neproporcingai didelę reakciją.

Toliau svarbiausia stebėti, ar Brent nafta gebės išsilaikyti aukštai be naujų tiekimo trikdžių, ir ar technologijų įmonių pelno prognozės pradės atitikti išpūstus lūkesčius. Jei abi šios istorijos susijungs – aukštesnės sąnaudos ir mažesnis pajamų augimas – rinkoms teks rimčiau perskaičiuoti rizikos kainą. Tuomet ir investuotojų kantrybė, kuri dabar dar laiko kai kuriuos indeksus arti rekordų, gali baigtis greičiau, nei atrodo.

Tai nėra investavimo patarimas.

Šaltiniai

  1. [1] [Washingtontimes.com | Fri, 17 Ju] AI stocks keep falling, while oil prices keep climbing
  2. [2] [Ibtimes.com.au | 2026-07-21] Sensex, Nifty Fall as Oil Tops $90 a Barrel on Iran War Escalation, Private Bank Stocks Lead Losses
  3. [3] [Apnews.com | Sat, 18 Ju] The sell-off for AI stars worsens, while oil prices keep jumping
  4. [4] [X.com] Gold softens, silver rebounds as Fed-rate risk limits metals - Kitco AM Report