Nafta smuko 17 USD, akcijos atšoko po Trumpo teiginio apie derybas su Iranu

Brent rūšies nafta pirmadienį per kelias valandas atpigo nuo 113 iki 96 JAV dolerių už barelį, o JAV ir Europos akcijų indeksai šoktelėjo daugiau nei procentu, kai prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vašingtonas veda „konstruktyvias“ derybas su Iranu. Irano užsienio reikalų ministerija ir kariškiai tai neigia.

Nafta per dieną prarado 17 USD, bet liko virš 100

Prezidento Trumpo pranešimas socialiniame tinkle, kad JAV „penkias dienas“ atideda smūgius Irano energetikos infrastruktūrai dėl „gerų ir produktyvių“ pokalbių, rinkas apvertė aukštyn kojom. Brent rūšies nafta, dar ryte pasiekusi 113 USD už barelį, po pranešimo trumpam krito iki 96 USD, vėliau stabilizavosi ties 103 USD – vis tiek 25 USD virš karo pradžios lygio.

Azijos biržos, užsidariusios prieš Trumpo žinutę, liko raudonos: Nikkei –3,5 %, Kospi –6,5 %. Europoje ir JAV vaizdas kitoks – S&P 500 uždarė +1,1 %, Vokietijos DAX pakilo 1,2 %, Prancūzijos CAC 40 – 0,9 %. JK dešimties metų obligacijų pajamingimas šoktelėjo iki 5,12 % – aukščiausio taško nuo 2008-ųjų – paskui atslūgo iki 4,9 %.

Iranas: „Jūs derybas vedate su savimi“

Irano užsienio reikalų ministerija per valandą atšovė: „Derybų su JAV nevyko“. Parlamento pirmininkas Mohammad-Bagher Ghalibafas pareiškė, kad Trumpo žinutė – „fake news“, skirta valdyti finansų ir naftos rinkas. Irano kariškių atstovas Ebrahimas Zolfaghari dar aštriau: „Jūs derybas vedate su savimi... Jūsų strateginė galia virto strateginiu fiasko.“

Pentagonas tuo metu patvirtino siunčiantis į regioną iki 1 500 82-osios oro desanto divizijos karių vadovavimo elementą. Hormūzo sąsiauris ir toliau de facto uždarytas JAV ar Izraeliui priklausantiems laivams – blokuojama apie 20 % jūra gabenamos naftos ir SGD. IEA vadovas Fatihas Birolas perspėjo, kad susiklosčiusi padėtis gali tapti sunkiausia energetikos krize nuo 1970-ųjų.

ES renkasi skubiai, Azija jaučia smūgį

Europos Sąjungos energetikos ministrai trečiadieniui šaukia skubų posėdį dėl bendrų dujų pirkimų ir strateginių atsargų išleidimo. Prancūzija į Rytų Viduržemį jau išsiuntė branduolinį lėktuvnešį „Charles de Gaulle“, o kariškiai pripažįsta, kad JAV veikia „be išankstinio įspėjimo“.

Azijai smūgis jau realus – Japonijos ir Pietų Korėjos naftos perdirbėjai yra labiausiai priklausomi nuo Hormūzo srautų, o MEG–Azijos VLCC frachtas per savaitę pabrango 40 %. Rinkoje 1 savaitės Brent opcijų implikuota volatilumas išlieka virš % – ženklas, kad investuotojai nežino, ar 103 USD yra nauja grindis, ar laikina pauzė.

Kas toliau

Kryptį lems, ar pasirodys realūs derybų įrodymai, ar tai liks tik žodžių kare. Jei Hormūzas liks uždarytas, naftos rizikos premija išliks didelė, o importuotojai Azijoje ir Europoje toliau mokės brangiau. Jei derybos vis dėlto pajudės, 100 USD gali tapti nauju stogu, po kurio kainos grįš žemyn. Kol kas rinka vertina kiekvieną Trumpo žinutę kaip prekybos signalą – ir tuo naudojasi.

Tai nėra investavimo patarimas.

Šaltiniai

  1. [1] [BBC | Mon, 23 Ma] Oil falls and shares rebound after Trump says talks have been held to end war
  2. [2] [CBS News | Tue, 24 Ma] Iran war rages with Pentagon expected to send 82nd Airborne troops to Middle East
  3. [3] [Al Jazeera | Tue, 24 Ma] US says they’re talking, Iran says they’re not. Who’s telling the truth?
  4. [4] [Organization of the Petroleum Exporting Countries | Tue, 15 Ju] Feature article:
  5. [5] [IEA – International Energy Agency | Thu, 27 No] The future of solar power - Podcast