Mikroplastiko fragmentai aptikti 100 % sveikų ir 99,4 % vėžiu sergančių žmonių smegenų audinių. Net ir nepažeistos smegenys, anksčiau laikytos saugiausia kūno zona, šių dalelių nesulaiko – tai verčia iš naujo vertinti, kokį vaidmenį plastikas gali atlikti ligų progresavime.
Išsamus smegenų audinių tyrimas, aprašytas medicinos naujienose, apėmė tiek navikų pažeistus, tiek sveikų donorų mėginius. Visuose buvo rasta mikroplastiko, o didžiausios koncentracijos – net 129 mikrogramai grame – fiksuotos peri-navikiniame audinyje. Šie duomenys leidžia manyti, kad vėžinės smegenys tampa dar imlesnės plastiko kaupimuisi, tačiau ir sveikas kraujo-smegenų barjeras nėra visiškai sandarus.
Barjeras nebelaiko.
13,55 n/g: didžiausia koncentracija – tarpslanksteliniuose diskuose
Kitame tyrime, paskelbtame npj Emerging Contaminants, tyrėjai išanalizavo kraujo, kaulų ir tarpslankstelinių diskų mėginius iš 21 donoro, kuriam buvo atlikta stuburo operacija. Donorų sveikatos būklė buvo įvairi: 13 jų neturėjo lėtinių susirgimų, keturi sirgo hipertenzija, du – koronarine širdies liga, dar du – diabetu. Kūno masės indeksas svyravo nuo 19,5 iki 30,2 kg/m², o apie 57 % dalyvių turėjo antsvorio. Nepaisant šių skirtumų, plastiko rasta visuose audiniuose.
Naudodami Ramano spektroskopiją ir pirolizinę dujų chromatografiją, mokslininkai nustatė aiškų koncentracijų gradientą: kraujyje – 6,74 n/mL, kauluose – 13,26 n/g, o tarpslanksteliniuose diskuose – 13,55 n/g. Daugiau nei 90 % dalelių buvo smulkesnės nei 100 mikrometrų.
Skirtumas nemažas.
Beveik pusės donorų profilis buvo „disko praturtintas“ – jų organizme plastikas telkėsi būtent šiame avaskuliniame audinyje. „Dėl avaskulinės prigimties ir itin lėto metabolizmo tarpslankstelinis diskas gali sulaikyti mikroplastiką žymiai ilgiau nei kaulas,“ – aiškina tyrėjų grupė iš Oro pajėgų medicinos universiteto Pirmosios afilijuotos ligoninės.
78,2 % masės – vos dvi plastiko rūšys
Nanoplastiko, kurio koncentracija diskuose svyravo nuo 0,16 iki 20,28 μg/g, beveik keturis penktadalius sudarė polivinilchloridas (PVC) ir poliamidas 66. Tai dažniausiai vamzdžiuose, pakabose ir tekstilėje naudojami polimerai. Jų plaušelių forma, balta spalva ir didesnis dydis, kaip nurodo tyrėjai, lėmė selektyvų kaupimąsi būtent diskuose.
„Šaukštas plastiko“ – tik metafora
2026 m. balandžio pradžioje JAV aplinkos apsaugos agentūra (EPA) ir Sveikatos ir socialinių paslaugų departamentas (HHS) paminėjo „šaukštą plastiko“ smegenyse. Ši išpopuliarėjusi metafora smarkiai prasilenkia su faktais: realios koncentracijos matuojamos mikrogramais grame, ir jokie šaukštai čia netinka. Kad būtų išvengta išorinio užteršimo, laboratorijose personalas dirbo tik 100 % medvilnės chalatais, nitrilinėmis pirštinėmis ir galvos apdangalais. Analizės buvo atliekamos pirolizės-dujų chromatografijos būdu, kuris leidžia atskirti polimerus nuo aplinkos priemaišų.
Rizika – kol kas skaičiuota tik chemiškai
Tyrėjai apskaičiavo, kad kancerogeninė rizika visiems donorams neviršijo 10⁻⁴ ribos, o sukaupta kancerogeninė rizika vidutiniškai siekė 9,7 × 10⁻⁶. Nors cheminiai pavojai kol kas neperžengia priimtinų slenksčių, fizinis svetimkūnių buvimas lėtai metabolizuojamuose audiniuose gali kelti ilgalaikę naštą. „Nors apskaičiuota cheminė rizika išlieka saugumo ribose, reikšmingas nanoplastiko kaupimasis avaskulininiame diske rodo nepastebėtą ilgalaikio fizinio krūvio mechanizmą ir galimą audinių degradaciją,“ – teigiama tyrime.
Autoriai pabrėžia, kad išvados dėl nanoplastiko yra preliminarios ir turi būti patikrintos didesnėmis imtimis.
Abu tyrimai rodo tą pačią kryptį: mikroplastikas į organizmą patenka nepriklausomai nuo ligų, o lėtai atsinaujinantys audiniai – ar tai būtų smegenys, ar tarpslanksteliniai diskai – tampa ilgalaikiais kaupimo taškais. Kai plastiko dalelės prasiskverbia pro kraujo-smegenų barjerą net ir sveikose smegenyse, o tuo pat metu kaupsis lėtai metabolizuojamuose audiniuose, organizmas virsta sisteminiu depo – ir diskusija nuo vienkartinio apsinuodijimo pereina prie chroniškos, dar tik pradedamos suprasti apkrovos.
Ateinantys tyrimai su didesnėmis kohortomis ir ilgesne stebėsena turės patikrinti, ar šis fizinis krūvis tikrai veda prie audinių degradacijos, ir atsakyti į klausimą, ar plastikas yra tik pasyvus keleivis, ar aktyvus neurologinių bei degeneracinių ligų greitintuvas.
Ši informacija nepakeičia gydytojo konsultacijos.
Šaltiniai
- [1] [Nature.com | Fri, 03 Ju] Microplastics and nanoplastics in matched human blood, bone, and intervertebral discs: Accumulation patterns and risks | npj Emerging Contaminants
- [2] [Nature.com | Wed, 13 Ma] Microplastics but macro-concerns on the brain
- [3] [Medicalxpress.com | Tue, 28 Ap] Microplastics turn up in nearly every human brain sample, including healthy tissue
