Lietuvos mokslo taryba (LMT) stiprina ryšius su užsienio diaspora, siekdama integruoti svetur dirbančius tyrėjus į šalies mokslo erdvę. Tuo pat metu Europos fizikai mini fundamentalų proveržį – atrasta visiškai nauja magnetizmo klasė, galinti pakeisti ateities elektronikos pramonę.
Trečioji magnetizmo klasė
Europos fizikos draugijos (EPS) Kondensuotųjų medžiagų padalinys prestižiniu 2026 metų „Europhysics“ apdovanojimu įvertino profesorių Jairo Sinovą, dr. Liborą Šmejkalą ir profesorių Tomą Jungwirthą. Šis vienas aukščiausių Europos įvertinimų fizikams paskirtas už altermagnetizmo atradimą. Iki šiol mokslui buvo žinomos dvi pagrindinės magnetizmo klasės: feromagnetizmas, naudojamas įprastuose magnetuose bei kompiuterių standžiuosiuose diskuose, ir antiferomagnetizmas.
Naujai identifikuotas altermagnetizmas sujungia naudingiausias abiejų šių klasių savybes. Kaip ir antiferomagnetikai, šios medžiagos neturi išorinio magnetinio lauko, todėl nesukelia trikdžių kaimyniniams komponentams. Tačiau mikroskopiniu lygmeniu jų elektronų sukiniai yra stipriai poliarizuoti, o tai būdinga feromagnetikams. Šis derinys atveria kelią kurti itin greitą ir energiją taupančią spintroninę atmintį bei naujos kartos kompiuterių procesorius.
Branduolio paslaptys ir kvantinis silicis
Mokslininkų komanda, dirbanti prie Retųjų izotopų spindulių įrenginio (FRIB), žurnale Nature paskelbė išaiškinusi ilgametę branduolinės fizikos mįslę. Tyrėjai nustatė, kad paslaptingą mažos energijos gama spindulių perteklių, kurį emituoja cinko-70 izotopo branduolys, sukelia magnetiniai virsmai pačiame branduolyje. Šis atradimas padeda geriau suprasti ne tik branduolio struktūrą, bet ir elementų sintezės procesus, vykstančius mirštančiose žvaigždėse bei supernovų sprogimų metu.
Tuo tarpu Mančesterio universiteto kvantinių tyrimų grupė, tęsdama istorinį „Ferranti Mark I“ kompiuterio palikimą, pranešė apie pažangą kuriant stabilius kvantinius kompiuterius. Naudodami itin tyrą silicį ir pavienius atomus, inžinieriai bando sukurti kubitus, kurie būtų mažiau jautrūs aplinkos triukšmui. Švarus silicis leidžia išlaikyti kvantinę koherenciją pakankamai ilgai, kad būtų galima atlikti sudėtingus skaičiavimus, o tai priartina kvantines technologijas prie praktinio pritaikymo pramonėje.
Diasporos integracija ir mokslo komunikacija
Lietuvos mokslo taryba kryptingai kuria mechanizmus, leidžiančius užsienyje dirbantiems lietuvių mokslininkams įsitraukti į Lietuvos tyrimų erdvę, o jų sugrįžimą skatina įvairiomis iniciatyvomis – nuo praktikų iki mokslo diplomatijos projektų. LMT atstovų teigimu, diaspora yra sudėtinė Lietuvos mokslo sistemos dalis, kurios potencialas gali reikšmingai sustiprinti šalies konkurencingumą tarptautinėje erdvėje. Šis procesas reikalauja ne tik finansavimo, bet ir kokybiškos mokslo sklaidos pačioje šalyje.
Mokslo populiarinimo kokybė išlieka svarbiu veiksniu, siekiant sudominti visuomenę ir pritraukti jaunus talentus į tyrėjų gretas. Analizuojant lietuviškos mokslo ir technologijų žiniasklaidos lauką, matyti aiškios lyderystės tendencijos. 2026 m. birželio duomenimis, aktyviausi ir patikimiausi mokslo bei technologijų šaltiniai šalyje yra LRT mokslo skiltis, „Techworld.lt“, „Technaujienos.lt“, „Mokslo Sriuba“ ir „Konstanta-42“.
Svarbu pažymėti, kad turinio kokybė ir originalumas pasiskirsto nevienodai. Pavyzdžiui, LRT mokslo ir IT skiltis sukuria apie 80 procentų originalaus turinio, o projektas „Mokslo Sriuba“ pateikia 100 procentų originalų turinį, nors naują medžiagą publikuoja palyginti retai. Akademiškesniu tonu, orientuotu į mokslo politiką, lituanistiką ir akademinę bendruomenę, išsiskiria portalas „Mokslolietuva.lt“, kurio pusė publikuojamo turinio yra originalūs straipsniai.
Žvilgsnis į ateitį
Mokslo pažanga reikalauja nuolatinio visuomenės palaikymo ir aiškaus rezultatų aiškinimo. Kai fundamentalūs fizikos atradimai, tokie kaip altermagnetizmas, susitinka su valstybės pastangomis susigrąžinti užsienyje dirbančius talentus, sukuriamas pagrindas ilgalaikiam technologiniam augimui. Per ateinančius kelerius metus pamatysime, ar laboratorijose atrasti nauji magnetizmo dėsniai virs realiais komerciniais produktais, ir ar Lietuvos mokslo ekosistema sugebės efektyviai įsisavinti sugrįžtančių tyrėjų patirtį.