Lietuva nusprendė laikytis pirminio 2030 metų termino pirmajam „Rail Baltica“ projekto etapui užbaigti, nors kitos Baltijos šalys jau sutiko šį terminą pratęsti. Tokia šalies pozicija reiškia siekį išlaikyti griežtą darbų tempą ir neatsisakyti anksčiau sutartų laiko rėmų, nepaisant regioninių derybų pokyčių.

Skirtingi požiūris į terminus ir strateginiai prioritetai

Oficialus bendras Baltijos šalių sutarimas numato perkelti pagrindinės linijos užbaigimą į vėlesnį laikotarpį, o Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergs anksčiau nurodė, kad pirminis 2030 metų terminas visiems trims kraštams jau nebuvo realus. Pasak jo, pasiekti šį rodiklį buvo matematiškai neįmanoma, todėl prireikė naujo horizonto iki 2034 metų.

Latvija šioje grandinėje susiduria su didesniais vėlavimais, tačiau Lietuvos susisiekimo ministras Juras Taminskas pažymėjo, kad Lietuva siekia baigti ruožą nuo Kauno iki Panevėžio būtent iki 2030 metų. Šis tikslas grindžiamas ypatingu projekto vaidmeniu regiono saugumui, kariniam mobilumui ir ekonominiam konkurencingumui. Tuo metu Mindaugas Ivanavičius, „Rail Baltica“ projekto vadovas Lietuvoje ir valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros dukterinės įmonės „LTG Infra“ atstovas, nurodė, kad darbai nestabdomi ir projektavimo, pirkimų bei statybos procesai vyksta toliau.

Milijardų paieškos kitame biudžete ir bendras dokumentas

Finansinė projekto pusė reikalauja didžiulių išteklių, todėl Estija, Latvija ir Lietuva parengė galutinį dokumentą, pranešantį Europos Komisijai apie bendrą susitarimą dėl tolimesnės eigos. Bendras premjerų – Estijos vyriausybės vadovo Kristeno Michalo, Latvijos atstovo Andrio Kulbergo ir Lietuvos atstovo Mindaugo Sinkevičiaus – pareiškimas patvirtina projekto svarbą stiprinant Europos saugumą, karinį mobilumą, jungiamumą ir konkurencingumą.

Šalys įsipareigojo bendrai siekti, kad pagrindinės linijos tiesimas pagal kitą Europos Sąjungos daugiametę finansinę programą vyktų kuo arčiau sutarto grafiko. Tačiau Latvijos radijo duomenimis, net ir pratęstas 2034 metų horizontas visiškai negarantuoja, kad pirmasis etapas bus užbaigtas iki galo, todėl rizikos valdymas išlieka pagrindiniu iššūkiu.

Ką stebėti toliau

Per ateinančius mėnesius svarbiausias klausimas bus tai, kaip šis išsiskiriantis požiūris į terminus paveiks realų finansavimą ir bendrus pirkimus. Toliau taip pat svarbu stebėti, ar teisinė Europos Komisijos pozicija pasikeis taip, kad atitiktų naująjį 2034 metų susitarimą, ar Lietuvai pavyks savarankiškai užbaigti suplanuotą Kauno–Panevėžio atkarpą iki 2030 metų. Nuo šių žingsnių priklausys, ar regioninis geležinkelio projektas išlaikys vieningą kryptį, ar valstybės ir toliau judės skirtingu tempu.

Šaltiniai

  1. [1] [Bnn-news.com | 2026-09-28] Lithuania refuses to accept extended Rail Baltica deadline – 2030 target remains
  2. [2] [Lrt.lt | 2026-09-28] Lithuania sticks to 2030 Rail Baltica deadline despite Baltic agreement to extend it
  3. [3] [Baltictimes.com | 2026-10-01] Lithuania sticks to 2030 Rail Baltica deadline despite Baltic agreement to extend it
  4. [4] [Mreast.eu | 2026-10-01] Baltic States Push Rail Baltica Deadline to 2034