Kosminis trikdžių šaltinis virš Europos jaukia navigacijos signalus: mokslininkai aptiko Rusijos palydovų pėdsaką

Skaitai.lt Pasaulio skyrius · 6 birželio 2026

⏱ 3 min. skaitymo

⚠ Šaltiniai nesutaria dėl 10 teiginių

Kosminis trikdžių šaltinis virš Europos jaukia navigacijos signalus: mokslininkai aptiko Rusijos palydovų pėdsaką

Pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS), tokios kaip GPS, vartotojams užtikrina itin tikslų pozicionavimą, visuotinį prieinamumą ir veikimą bet kokiomis oro sąlygomis. Tačiau ši kritinė infrastruktūra išlieka stebėtinai pažeidžiama. Nors pastaraisiais metais fiksuojamas staigus navigacijos sutrikimų augimas aviacijos bei laivybos sektoriuose dažniausiai buvo siejamas su antžeminiais trikdžių šaltiniais, naujausias mokslinis tyrimas atskleidžia kur kas pavojingesnę – kosminę – šios grėsmės dimensiją.

Cornell universiteto mokslininkai Zachary L. Clements, Argyris Kriezis ir Todd E. Humphreys parengė tyrimą „Chasing Lightning: Detecting, Characterizing, and Identifying a Powerful Space-Based GNSS Interference Source“, kuris 2026 m. birželio 2 d. buvo pateiktas „arXiv“ platformai (identifikatorius: 2606.03673) ir išsiųstas peržiūrai Navigacijos instituto žurnalui „NAVIGATION“. Autoriai identifikavo galingą kosminį trikdžių šaltinį, kuris nuo 2019 metų sukelia daugybę stiprių, trumpalaikių plataus masto trikdžių virš kontinentinės Europos, Grenlandijos ir Kanados.

Nauja grėsmės dimensija: kodėl tai svarbu?

„Nors antžeminiai arba arti Žemės esantys šaltiniai yra pagrindiniai pastarojo meto GNSS trikdžių padidėjimo pasaulyje sukėlėjai, kosminiai trikdžių šaltiniai kelia ypatingą susirūpinimą dėl savo potencialo pasiekti didžiulę geografinę teritoriją ir pranašauja kokybinę GNSS trikdžių eskalaciją“, – tyrimo svarbą aiškina autoriai.

Kai GNSS signalas prarandamas arba iškraipomas, žemesnės grandies technologijose, kurios remiasi šiais duomenimis, gali kilti grandininės reakcijos. Tai sukelia tiesioginę riziką transporto saugumui:

* Poveikis aviacijai: lėktuvų įgulos susiduria su netikėtu signalo praradimu, reikalaujančiu skubiai pereiti prie atsarginių navigacijos priemonių.

* Poveikis laivybai: uostų prieigose ir intensyvaus eismo koridoriuose išauga susidūrimų rizika dėl netikslaus laivų pozicionavimo.

* Saugumo valdymas: tradiciniai navigacijos metodai tampa mažiau patikimi, todėl operatoriai priversti ieškoti alternatyvų, reikalaujančių papildomų investicijų.

Kaip buvo aptiktas „žaibas“ orbitoje?

Siekdami nustatyti trikdžių kilmę, Cornell universiteto tyrėjai išanalizavo duomenis, surinktus 2019–2026 metų laikotarpiu iš plataus antžeminių GNSS referencinių stočių tinklo. Septynerius metus trukęs duomenų rinkimas rodo, kad tai nėra izoliuotas incidentas, o sistemingas, ilgalaikis reiškinys, veikiantis kelis žemynus.

Savo darbe mokslininkai pritaikė keturių žingsnių metodologiją:

1. Sukūrė gautos galios pokyčiais pagrįstą aptikimo sistemą.

2. Detaliai aprašė erdvinius, laiko ir spektrinius plataus masto trikdžių įvykių dėsningumus.

3. Pristatė ir išanalizavo identifikavimo metodus, apjungiančius gautos galios ir laiko skirtumo (angl. time-difference-of-arrival) matavimus.

4. Pritaikė šiuos metodus, kad užtikrintai identifikuotų GNSS trikdžių šaltinį – Rusijos ankstyvojo perspėjimo palydovų konsteliaciją, skriejančią „Molnija“ (liet. žaibas) orbitomis.

Technologiniai iššūkiai ir ateities perspektyvos

Šis atradimas žymi svarbų etapą palydovinės navigacijos saugumo srityje. Nors tyrimas pateikia svarių įrodymų, susiejančių trikdžius su Rusijos karinės paskirties palydovais, viešai prieinamoje medžiagoje dar nėra detalizuojami specifiniai orbitiniai šių palydovų parametrai. Taip pat lieka neatsakytas klausimas, ar šie trikdžiai yra tyčinio signalo slopinimo pasekmė, ar tik šalutinis palydovų sistemų veikimo produktas. Be to, pateikti rezultatai dar turi praeiti nepriklausomų ekspertų vertinimo (angl. peer-review) procesą.

Nepaisant to, tyrimas aiškiai parodo, kad specializuotos stebėjimo sistemos tampa būtinu įrankiu, siekiant užtikrinti elektromagnetinio spektro saugumą realiuoju laiku. Kol kosminiai trikdžiai išlieka aktyvūs, tarptautinės institucijos ir technologijų kūrėjai privalės skubiai pritaikyti naujus aptikimo algoritmus praktikoje, stiprinti transporto sektoriaus sistemų atsparumą ir mažinti priklausomybę nuo vienintelio navigacijos signalo šaltinio.

Pateikiama informacija yra aiškinamasis aprašas; ji neskirta teisinių, politinių ar investicinių sprendimų priėmimui.

Šaltiniai

Kas įvyko?

Mokslininkai aptiko galingą kosminį trikdžių šaltinį, kuris sukelia navigacijos signalų trikdžius virš Europos, Grenlandijos ir Kanados.

Kur šaltiniai nesutaria (10)

Fortunately, significant progress has been made over the past decades in GNSS interference mitigation and countermeasures (Psiaki and Humphreys, 2016, 2020; Borio et al., 2012; Clements et al., 2022).
Teigia: arxiv.org
Neigia: arxiv.org · lrytas.lt
It has been shown that dedicated GNSS interference monitoring systems provide valuable spectrum situational awareness to enhance navigation security (Gunawardena et al., 2009; Gunawardena and Van Graas, 2011; Stader and Gunawardena, 2021; Kriezis et al., 2024; Sokolova et al., 2022; Morrison et al., 2023), with some demonstrating the ability to geolocate the interference source (Bhatti et al., 2012; Mitch et al., 2016).
Teigia: arxiv.org
Neigia: arxiv.org
The past five years have seen a crescendo of GNSS disruptions in the aviation and maritime sectors (Osechas et al., 2022; GPS Spoofing Workgroup, 2024; Marcos et al., 2018; RIN Maritime GNSS Interference Working Group, 2026).
Teigia: arxiv.org · lrt.lt
Neigia: arxiv.org · lrytas.lt
However, GNSS is fragile: its service is easily degraded by both deliberate (e.g., jamming and spoofing) and naturally occurring (e.g., multipath and atmospheric) interference (Scott, 2003; Humphreys et al., 2008; Humphreys, 2012, 2017).
Teigia: arxiv.org
Neigia: arxiv.org
Furthermore, GNSS receivers situated in LEO enable terrestrial GNSS interference detection, characterization, and geolocation with worldwide coverage (Murrian et al., 2021; Clements et al., 2023, 2026).
Teigia: arxiv.org
Neigia: arxiv.org · lrytas.lt
Beyond simple navigational or timing displacement, cascading failures can occur when GNSS loss or corruption triggers follow- on problems in downstream systems (GPS Spoofing Workgroup, 2024; RIN Maritime GNSS Interference Working Group, 2026).
Teigia: arxiv.org
Neigia: arxiv.org · lrytas.lt
Networks of terrestrial GNSS receivers can also be enlisted for GNSS interference monitoring (Abraha et al., 2024), including of space-based interference.
Teigia: arxiv.org
Neigia: arxiv.org
Based on data collected between 2019 and 2026 from a network of terrestrial GNSS reference stations, this paper (1) develops a received-power-based detection framework; (2) details the spatial, temporal, and spectral patterns of wide-area interference events caused by the source; (3) presents and analyzes identification techniques that blend received-power and time-difference-of-arrival measurements; and (4) applies these techniques to confidently identify the GNSS interferen
Teigia: arxiv.org
Neigia: arxiv.org · lrytas.lt
More recently, a network of terrestrial reference stations was used to identify a BeiDou satellite (NORAD ID 40749) as a source of interference in the B3I band (1268.52 MHz) (Patil et al., 2023, 2024).
Teigia: arxiv.org
Neigia: arxiv.org · lrytas.lt
1 INTRODUCTION Global Navigation Satellite Systems (GNSS) such as GPS provide meter-accurate positioning while offering global accessibility and all-weather, radio-silent operation.
Teigia: arxiv.org
Neigia: arxiv.org

Kodėl tai svarbu

Šaltinių palyginimas (6)

Šaltinis	Patikimumo lygmuo	Patvirtina teiginių
arxiv.org	Bendras	10
lrt.lt	Top-authority	1
15min.lt	Etabluotas	0
arxiv.org	Bendras	1
lrytas.lt	Etabluotas	0
15min.lt	Etabluotas	0

Apie šį straipsnį

Apie šio straipsnio paruošimą: Tekstą parengė Skaitai.lt autonominė redakcinė sistema, kuri palygino 6 nepriklausomus šaltinius. Iš pateiktų teiginių: 0 patvirtinti kelių šaltinių, 10 šaltiniai nesutaria, 2 dar nepatvirtinti pirminio šaltinio. Klaidos ar pastabos — info@skaitai.lt. Apie mūsų metodiką: redakcinė politika. Atnaujinta: 2026-06-06T08:37.