Kinijos ir Pakistano taikos planas Irano karui stringa dėl JAV abejingumo

Kinija ir Pakistanas kovo 31 d. paskelbė penkių punktų planą, raginantį nedelsiant nutraukti ugnį Irano kare ir atnaujinti Ormūzo sąsiaurį. Vašingtonas laikosi neutralios pozicijos, vengdamas stiprinti Pekino vaidmenį regione. Konfliktas kelia energijos kainas, kurios jaučiamos ir Europoje.

Penki punktai – raginimas be mechanizmo

Planu siekiama paliaubų, greitų derybų ir ilgalaikio JT remiamo sprendimo. Kinijos JT ambasadorius Fu Cong balandžio 2 d. pabrėžė, kad iniciatyva atvira visoms šalims ir organizacijoms.

Buvęs JAV aukšto rango diplomatas Danny Russel šią pastangą vadina performatyvia, lygindamas su Pekino 2023 m. Ukrainos planu – pilnu deklaracijų, bet be realaus vykdymo. „Tai proga parodyti lyderystę ir diplomatines iniciatyvas“, – pažymėjo Stimson Center vadovas Sun Yun.

Kinija vengia prisiimti vykdymo naštą. Ji siekia tarpininkavimo pagyrų be karinių įsipareigojimų, kaip pastebi regiono analitikai.

Vašingtonas renkasi neutralumą

Trys JAV pareigūnai anonimiškai įvertino kinų-pakistaniečių planą kaip agnostinį – nei paramos, nei prieštaravimo. Administracija nenori kelti Kinijos svorio Artimuosiuose Rytuose.

Prezidentas Trumpas balandžio 1 d. sakė, kad karas artėja prie pabaigos, bet žadėjo smūgius Iranui per artimiausias dvi–tris savaites. Trečiųjų šalių tarpininkavimas deryboms su Teheranu neturės įtakos, patvirtino jis NBC.

Rizika auga. Jei karas užsitęs, gali nukentėti net Trumpo planuotas susitikimas su Xi Jinpingu – jo data dar nepatvirtinta.

13 proc. naftos ir sąsiaurio spaudimas

Iranas tiekia Kinijai tik apie 13 proc. naftos importo. Pekinas derasi su Teheranu, kad Ormūzo sąsiaurį galėtų praplaukti jo vėliavos laivai, vengdamas tiesioginio energijos šoko.

Ilgalaikis konfliktas pakenktų Pekino eksporto modeliui. Energijos sukrėtimai ir laivybos trikdžiai didintų įvesties kainas, silpnintų paklausą ir žalotų ekonomiką, vertina analitikai.

Galimos pasekmės Europai:

Europos namų ūkiams tai reiškia brangesnes sąskaitas už kurą ir maistą. Verslui – peržiūrimus tiekimo terminus ir didesnes maržas.

Aktyvi diplomatija prieš Bahreino rezoliuciją

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi surengė daugiau nei 20 pokalbių su regiono ministrais. Specialus pasiuntinys aplankė kelias Artimųjų Rytų šalis, siekdamas nuraminti įtampas.

Balandžio 2 d. JT surengė atvirą debatą apie Golfo bendradarbiavimo tarybą ir Arabų grupę. Kinija priešinasi Bahreino JT Saugumo Tarybos projektui, kuris leidžia „visas būtinas gynybines priemones“ sąsiauriui saugoti – dokumentą laiko vienpusišku, kaip ir Rusija.

Bahreinas surinko 136 šalių paramą, bet balsavimas atidėtas nuo balandžio 4 d. be naujos datos. Kinijos atstovai ragina vengti eskalacijos.

Kryptį nulems regiono reakcija

Per artimiausius mėnesius daug pasakys Golfo šalių atsakymas į Pekino planą ir ar Bahreino rezoliucija praeis be veto. Jei Trumpas pakomentuos iniciatyvą prieš susitikimą su Xi, tai pakeistų dinamiką.

Kinijos aktyvumas rodo norą pozicionuoti save kaip taikos brokerį. Tačiau be JAV palaikymo ir regiono pritarimo tai lieka deklaracija, neįtraukianti realių garantijų.

Pateikiama informacija yra aiškinamasis aprašas; ji neskirta teisinių, politinių ar investicinių sprendimų priėmimui.

Šaltiniai

  1. [1] [Daily American Republic | Sat, 04 Ap] China aims to show global leadership with Iran war diplomacy. US appears uninterested
  2. [2] [Ksat.com | Sat, 04 Ap] China aims to show global leadership with Iran war diplomacy. US appears uninterested
  3. [3] [The Killeen Daily Herald | Sat, 04 Ap] China aims to show global leadership with Iran war diplomacy. US appears uninterested