Kinijos bendrovės Alibaba ir Moonshot AI per vieną savaitgalį pristatė naujos kartos dirbtinio intelekto modelius, kurie ambicijomis taikosi į amerikietiškų flagmanų viršūnę. Tačiau už triukšmingų trilijonų parametrų skaičių slypi strateginis ėjimas – atvirasis kodas tampa pagrindiniu Kinijos ginklu kovoje dėl globalios DI (dirbtinio intelekto) įtakos, o JAV pranašumas, regis, tirpsta greičiau nei manyta.
Sienų nebeliko – tik skaičiai
Pirmoji salvė atskriejo penktadienį: Pekino bendrovė Moonshot AI atidengė Kimi K3 – sistemą, kurią pozicionuoja kaip didžiausią pasaulyje atvirojo kodo DI modelį. Jame – 2,8 trilijono parametrų. Tai vidiniai modelio mokymosi metu suformuoti svoriai, apytiksliai nusakantys sistemos sudėtingumą ir potencialų pajėgumą. Savaitgalį prie jo prisijungė technologijų milžinė Alibaba, parodžiusi preliminarią Qwen3.8 versiją su 2,4 trilijono parametrų.
Gamintojo teigimu, Qwen3.8 yra „vienas galingiausių šiuo metu prieinamų modelių“ ir nusileidžia tik Anthropic flagmanui Fable 5.
Skaičiai įspūdingi, bet be konteksto jie nieko verti. Nei OpenAI, nei Anthropic tikslių savo pirmaujančių sistemų parametrų neatskleidžia. Dėl to lyginti diplomus – bergždžias darbas. Vis dėlto pats faktas, kad Kinijos bendrovės taip atvirai demonstruoja milžinišką modelių mastą, yra signalas: techninė galia čia, ir ji nėra slepiama. Laukiama, kad pilni Kimi K3 modelio svoriai bus išleisti jau liepos 27-ąją. Alibaba žada tą patį padaryti „netrukus“.
Kol kas neaišku. Kol nebus atlikti nepriklausomi testai, bet kokie palyginimai su vakarietiškais lyderiais lieka tik gamintojų rinkodaros teiginiais. Moonshot savo bandymuose teigia, kad Kimi K3 stabiliai lenkia beveik visas amerikietiškas sistemas ir atsilieka tik nuo OpenAI GPT-5.6 Sol bei Anthropic Claude Fable 5, o kai kuriuose specifiniuose testuose net ir juos aplenkia. Tačiau verta prisiminti taisyklę: gamintojo testai matuoja gebėjimą laikyti egzaminą, o ne realaus pasaulio užduotis.
Viena stygė muzikos nesukuria
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas praėjusį penktadienį pirmą kartą asmeniškai pasirodė Šanchajuje vykstančioje Pasaulinėje dirbtinio intelekto konferencijoje. Jo žinutė buvo aštri ir tiesioginė: „Dažnai sakome Kinijoje, kad viena stygė muzikos nesukuria, o vienas medis miško nesuformuoja. DI plėtra neturėtų būti vienos šalies solo pasirodymas, o tarptautinio bendradarbiavimo simfonija.“
Ši metafora nėra atsitiktinė. Ji atspindi naują Pekino strateginę ašį: kol JAV vis labiau uždaro savo pažangiausius modelius už komercinių sąsajų ir nacionalinio saugumo sienų, Kinija sąmoningai atveria savuosius. Tai nėra filantropija. Atviras kodas ir „atviri svoriai“ tampa geopolitiniu įrankiu. Kinijos lyderio žodžiais, tai yra atsakas „Globaliųjų Pietų raginimui“ ir siekis suvienyti tarptautinę bendruomenę DI vystymui ir valdymui.
Tačiau ši „simfonija“ turi aiškų dirigentą. Paversdamos milžiniškus modelius viešai prieinamais, Kinijos bendrovės ne tik spartina vidinę plėtrą. Jos sukuria alternatyvą brangioms ir uždaroms amerikietiškoms ekosistemoms. Kūrėjas Kenijoje ar Indonezijoje, norintis kurti DI sprendimą vietos rinkai, staiga turi prieigą prie galingo įrankio, kurio licencija nepriklauso nuo Silicio slėnio politinių vėjų. Taip formuojasi ne tik technologinė, bet ir etinė priklausomybė.
JAV rizika: būti nepasiruošus
Naujausi Kinijos modelių šuoliai koreguoja Vašingtono politiką. Prezidento Trumpo administracija griežtina prekybos DI technologijomis su Kinija taisykles, o tai kelia vis didesnę įtampą lustų milžinei Nvidia, kuriai Kinija anksčiau buvo viena didžiausių rinkų. Nvidia vadovas Jensenas Huangas jau anksčiau perspėjo JAV politikus, kad visiškas pasitraukimas iš Kinijos rinkos paliks Ameriką „nepasiruošusią“ akimirkai, kai kinų programinė įranga „persmelks pasaulį“.
Huangas argumentavo, kad amerikietiškų technologijų paplitimas užsienyje garantuoja ilgalaikę JAV hegemoniją. Tačiau būtent šis modelis dabar atsisuka prieš jį patį. Kinija, akcentuodama atvirąjį kodą, siekia sukurti realybę, kurioje pasaulinis DI vystymasis vadovaujasi Pekino pasiūlytais standartais ir įrankiais, o JAV lieka izoliuotos savo uždarose ekosistemose.
Rizika Vašingtonui dvejopa: ne tik prarasti lustų rinką, bet ir strategiškai atsilikti nuo globalios programinės įrangos bangos, kurios jie negali kontroliuoti. JAV milijardai, liejami į lustus ir duomenų centrus, dar negarantuoja ilgalaikio pranašumo, jei prieiga prie technologijų taps globaliai demokratizuota – ne pagal amerikietiškas taisykles.
Artimiausi mėnesiai šią įtampą tik paaštrins. Liepos pabaigoje laukiama pilno Kimi K3 išleidimo, o nepriklausomi tyrėjai jau ruošiasi testuoti šiuos trilijonų parametrų monstrus ne laboratorijose, o realaus pasaulio užduotyse. Tada ir paaiškės, ar milžiniškas dydis virto intelektualiu pranašumu, ar liko tik gražiu skaičiumi pristatymų skaidrėse.
