JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas pareiškė, kad Vašingtonas rengiasi trišalėms deryboms su Kyjivu ir Maskva, siekdamas užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą. Po savaitgalio konsultacijų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir valstybės sekretoriumi Marco Rubio politikas patvirtino, kad administracija priartėjo prie šio formato inicijavimo. Šis žingsnis rodo siekį keisti ligšiolinį diplomatinį kursą ir tiesiogiai įtraukti Jungtines Valstijas į derybų procesą prie vieno stalo.

Pasiruošimas dialogui su Maskva kelia atsargumo bangą

Politinis pasirengimas deryboms vyksta sparčiai, tačiau Vašingtonas viešai deklaruoja neturintis iliuzijų dėl Maskvos patikimumo. M. Johnsono teigimu, Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pasitikėti negalima, todėl administracija privalo elgtis atitinkamai atsargiai. Pasak jo, šis procesas turi daug kintamųjų detalių, o Baltieji rūmai deda visas pastangas, kad pasiektų karo pabaigą.

Atsargumas išlieka didelis. Kita vertus, pati trišalio formato idėja žymi strateginę takoskyrą, nes anksčiau JAV laikėsi pozicijos, jog derybos dėl taikos sąlygų yra išskirtinai pačios Ukrainos reikalas. Europos Sąjungos valstybėms narėms ir Baltijos šalių regionui toks Vašingtono vaidmens posūkis reikštų, kad karinė parama vis labiau siejama su tiesioginiu politiniu spaudimu siekti paliaubų.

Abu Dabis ar Šveicarija: kur planuojamas susitikimas

Kol JAV dėlioja diplomatinę taktiką, Rusijos pusė jau įvardija konkretesnes geografines gaires. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad trišalis Ukrainos, JAV ir Rusijos susitikimas Abu Dabyje numatomas lapkričio mėnesį, nors tiksli data kol kas nepaskelbta. Kartu, remiantis žiniasklaidos pranešimais, kaip alternatyvi susitikimo vieta svarstoma ir tradicinį neutralumą palaikanti Šveicarija.

V. Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas savo ruožtu pabrėžė, kad planuojami kontaktai bus preliminarūs, todėl didelių rezultatų iš jų tikėtis nereikėtų.

Kai diplomatiniai kanalai bandomi atverti tokiu greičiu, o kariniai veiksmai fronte tęsiasi, šalių startinės pozicijos išlieka diametraliai priešingos:

* Ukrainos pozicija: jokių teritorinių kompromisų, teisinis atsisakymas pripažinti okupaciją ir reikalavimas tokius klausimus spręsti tik lyderių lygiu.

* Rusijos reikalavimai: viso Donbaso kontrolė, Ukrainos neutralus statusas, saugumo garantijos Maskvai ir rusiškų klausimų įtraukimas.

* JAV iniciatyva: preliminarios konsultacijos siekiant stabdyti konfliktą, pasitelkiant diplomatinį spaudimą.

Nesuderinamos pozicijos ir teritoriniai kompromisai

Didžiausia kliūtis bet kokiam susitarimui lieka esminiai šalių reikalavimai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad teritoriniai kompromisai yra „raudonoji linija“, o Ukraina jokiu būdu nesutiks pripažinti laikinai okupuotų žemių Rusijos teritorija. Nors Kyjivas neatmeta galimybės fiksuoti karo įšaldymą palei dabartinę kontakto liniją, bet koks oficialus suverenumo praradimas vertinamas kaip nepriimtinas.

Tuo metu V. Putinas anksčiau yra deklaravęs, kad taikos derybos įmanomos tik Rusijai priimtinomis sąlygomis – atiduodant visą Donbasą ir užtikrinant Ukrainos neutralumą. Jei šie prieštaravimai nebus sušvelninti, bet koks preliminarus susitikimas Abu Dabyje ar Šveicarijoje rizikuoja virsti tik diplomatine pauze, nesuteikiančia ilgalaikio saugumo.

Artimiausiu metu derybų baigtį lems tai, ar M. Rubio vadovaujamai diplomatijai pavyks rasti svertų, kurie priverstų Maskvą atsitraukti nuo maksimalistinių reikalavimų, nepaaukojant Ukrainos suvereniteto.

Pateikiama informacija yra aiškinamasis aprašas; ji neskirta teisinių, politinių ar investicinių sprendimų priėmimui.

Šaltiniai

  1. [1] [English.nv.ua | 2026-10-26] U.S. confirms plans to hold trilateral talks with Ukraine and Russia
  2. [2] [Pravda.com.ua | 2026-10-26] Mike Johnson says Trump's administration is preparing talks with Ukraine and Russia to end war | Ukrainska Pravda
  3. [3] [112.ua | 2026-10-26] Johnson Signals Possible Tripartite Talks to End War This November