JAV ir Kinijos technologinis šaltasis karas: Pentagono „juodajame sąraše“ – dirbtinio intelekto milžinai

JAV Gynybos departamentas žengė dar vieną griežtą žingsnį technologinės priešpriešos su Pekinu lauke. Atnaujintame sąraše įmonių, kurios, Vašingtono teigimu, tiesiogiai ar netiesiogiai remia Kinijos karines ambicijas, atsidūrė 80 bendrovių bei jų patronuojamųjų įmonių. Tarp jų – garsiausi Kinijos technologijų vardai: „Alibaba“, „Baidu“ ir „Tencent“.

Šis sprendimas nėra tik biurokratinis formalumas. Tai aiškus signalas, kad JAV nacionalinio saugumo strategija vis labiau fokusuojasi į dirbtinio intelekto (DI) ir puslaidininkių sektorius, kuriuos Vašingtonas laiko kritiniais ateities karinio dominavimo elementais.

Strateginis taikinys – civilinių technologijų „dvigubas dugnas“

Pentagono sprendimas grindžiamas Kinijos vykdoma „karinės ir civilinės sintezės“ strategija. JAV Gynybos departamento vertinimu, Pekinas kryptingai siekia perimti pažangiausias technologijas bei ekspertines žinias, kurias plėtoja civilinės įmonės, universitetai ir tyrimų centrai, kad vėliau jas pritaikytų kariniams tikslams.

Į sąrašą įtrauktos ne tik DI milžinės, bet ir strateginę reikšmę turintys atminties lustų gamintojai „ChangXin Memory Technologies“ bei „Yangtze Memory Technologies“. Įdomu tai, kad šios bendrovės į sąrašą sugrąžintos po to, kai iš ankstesnės versijos buvo išbrauktos. Tai rodo JAV institucijų dvejones ir vidines diskusijas dėl to, kurios įmonės kelia didžiausią riziką, tačiau galutinis sprendimas signalizuoja apie sugriežtintą poziciją.

Kinijos technologijų lyderių atsakas: nuo neigimo iki teisinių grasinimų

Kinijos verslo gigantai į Pentagono žingsnį reagavo itin aštriai. „Alibaba“ savo įtraukimą pavadino klaida ir užsiminė apie galimus teisinius veiksmus, pabrėždama, kad bendrovė nedalyvauja jokioje karinėje strategijoje. „Baidu“, kuri pastaruoju metu investuoja milžiniškas lėšas į autonominius taksi ir DI modelius, teiginius apie sąsajas su kariuomene pavadino „visiškai nepagrįstais“.

Panašios pozicijos laikosi ir elektromobilių gamintoja „BYD“, oficialiai deklaruojanti, kad nėra karinė įmonė. Visos trys bendrovės vieningai tvirtina, kad JAV sprendimas neturi jokio patikimo faktinio pagrindo.

Diplomatinė įtampa stabilizavimo fone

Šis Pentagono pranešimas pasirodė itin jautriu metu. Vos prieš mėnesį Pekine įvykęs Donaldo Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimas buvo vertinamas kaip bandymas stabilizuoti dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų santykius. Nors D. Trumpas pakvietė Kinijos vadovą rugsėjį atvykti su atsakomuoju vizitu į Vašingtoną, naujausi apribojimai rodo, kad technologinė konkurencija išlieka esminiu nesutarimų objektu, nepaisant aukščiausio lygio diplomatijos.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas apkaltino JAV piktnaudžiavimu nacionalinio saugumo sąvoka ir nepagrįstu Kinijos įmonių slopinimu. Pekinas įspėjo, kad imsis „būtinų priemonių“ savo verslo interesams ginti, o tai gali reikšti tolesnį santykių atšalimą.

Kodėl tai svarbu vartotojams ir investuotojams?

Nors įtraukimas į šį sąrašą daugeliui bendrovių neturi tiesioginių teisinių pasekmių, tai dažnai tampa preliudija į griežtesnes sankcijas, tokias kaip investicijų draudimai ar eksporto kontrolė. Vartotojams tai gali reikšti lėtesnę technologinę plėtrą ar tiekimo grandinių trikdžius, o investuotojams – padidėjusią riziką dirbant su Kinijos technologijų sektoriumi.

Faktas, kad į sąrašą įtrauktos tokios įmonės kaip „DJI“ (pasaulinė dronų rinkos lyderė) ar atminties lustų gamintojai, rodo, jog JAV siekia izoliuoti Kiniją nuo vakarietiškų kapitalo rinkų ir technologijų ekosistemų tose srityse, kurios gali pakeisti modernaus kariavimo pobūdį. Artimiausi mėnesiai iki planuojamo Xi Jinpingo vizito Vašingtone parodys, ar šis „juodasis sąrašas“ taps derybų objektu, ar dar gilesnio technologinio skilimo pradžia.

Šaltiniai

  1. [1] [lrt.lt | 2026-06-09] Dėl JAV „juodojo sąrašo“ Kinijos įmonėms – griežtas nepritarimas iš Pekino
  2. [2] [lrt.lt | 2026-06-09] Dainininko Bryano Adamso koncertas „Žalgirio“ arenoje perkeliamas į 2027-uosius
  3. [3] [15min.lt | 2026-06-09] Dainius Žalimas. Referendumo iniciatyvą dekonstruojant – kodėl ji antikonstitucinė?
  4. [4] [lrytas.lt]
  5. [5] [apnews.com]