Indijos monsūno trūkumas siekia 40 proc., bet žemės ūkio planai ir atsargos ramina rinką

Indija šiuo metu susiduria su 40 proc. kritulių deficitu, tačiau šalies žemės ūkio komisorius PK Singh ramina rinkas pranešdamas, kad valstybė yra visiškai pasiruošusi suvaldyti galimus tiekimo iššūkius. Pasak jo, šalyje parengti rajonų lygio nenumatytų atvejų planai, o ryžių bei kviečių atsargos išlieka labai didelės.

Rajonų planai – tikslus atsakas į sausrą

Nenumatytų atvejų planai rajonų lygmeniu buvo suformuluoti remiantis Indijos meteorologijos departamento (IMD) informacija. PK Singh teigimu, šie planai bus pradėti įgyvendinti „ten ir tada, kai kritulių sąlygos tai reikalaus“.

Tokia decentralizuota strategija leidžia lanksčiai reaguoti į situaciją vietoje, pritaikant konkrečias priemones priklausomai nuo regiono drėgmės lygio, užuot taikius vienodas taisykles visai šaliai.

2015 m. El Niño pamokos ir sustiprėjusi infrastruktūra

Dabartinės klimato sąlygos Indijoje yra panašios į 2015 m. užfiksuotą „El Niño“ reiškinį. Vis dėlto žemės ūkio komisorius pabrėžia, kad šiandien šalis yra kur kas geriau pasirengusi atlaikyti sausrą nei prieš devynerius metus.

„Sąlygos yra panašios į 2015 metų El Niño, tačiau mūsų drėkinimo infrastruktūra nuo to laiko reikšmingai išsiplėtė... mes turime pakankamai rezervų“, – aiškino PK Singh. Padidėjęs drėkinamų plotų skaičius šalyje sumažina žemės ūkio priklausomybę nuo tiesioginių monsūninių liūčių.

Ūkininkai prisitaiko keisdami kultūras

Vėluojant monsūnui ar prasidedant sausrai, Indijos ūkininkai operatyviai keičia sėjos strategiją ir pereina prie mažiau vandens reikalaujančių kultūrų.

„Teigiamas aspektas yra tas, kad jei monsūnas vėluoja arba susidaro sausros sąlygos, ūkininkai dažnai pereina prie ankštinių augalų. Kadangi tai yra trumpos vegetacijos kultūros, kurioms reikia mažiau vandens... šiuo metu situacija yra tokia, kad turime 40 procentų kritulių deficitą“, – teigė PK Singh.

Šis poslinkis jau pastebimas realybėje – lyginant su praėjusiais metais, šalyje išaugo ankštinių augalų (ypač spindulinių pupuolių, vietinių vadinamų „Moong“) ir aliejinių augalų pasėlių plotai. Toks prisitaikymas taip pat padeda optimizuoti trąšų naudojimą. Pavyzdžiui, jei kukurūzams reikia 125 kg azoto, tai tam tikroms kitoms kultūroms ar alternatyviam ūkininkavimui pakanka vos 12,5 kg ar 25 kg trąšų.

Maisto saugumas ir importo galimybė

Indijos vyriausybė pabrėžia, kad šalies maisto rezervai yra visiškai saugūs, o ryžių bei kviečių atsargos – „labai sveikos“. Be to, šį sezoną fiksuotas labai geras sėjamojo avinžirnio (Chana) derlius, o jo atsargos taip pat yra puikios būklės.

Jei tam tikruose regionuose vis dėlto kiltų maisto produktų stygius, valdžia yra pasirengusi imtis ryžtingų veiksmų. „Mes spręsime bet kokį kylantį deficitą, įskaitant importą, jei tai bus būtina“, – patikino PK Singh, primindamas, kad šalis jau anksčiau yra importavusi tam tikrų rūšių ankštinių kultūrų (pavyzdžiui, kajanų, vietinių vadinamų „Taur“), todėl prireikus šis procesas bus sklandžiai pakartotas.

Laukia antroji meteorologų prognozė

Nors dabartinis 40 proc. kritulių deficitas kelia tam tikrą įtampą, galutinę šio sezono trajektoriją padės suprasti antroji IMD monsūno prognozė, kuri bus paskelbta liepos 27–28 dienomis. Šie duomenys leis tiksliau įvertinti, ar vėlesni krituliai sušvelnins pradinę sausrą, ar šaliai teks pilna apimtimi aktyvuoti pasirengtus krizių valdymo planus.

Šaltiniai

  1. [1] [Aninews.in | Tue, 23 Ju] District-level monsoon contingency plans ready; 40% rain deficit but stocks of rice, wheat 'very healthy': Agriculture Commisioner
  2. [2] [Tribuneindia.com | Tue, 23 Ju] India has contingency plans in place amid 40% rainfall deficit, says Agriculture Commissioner
  3. [3] [Firstpost.com | Tue, 23 Ju] Monsoon missing: ‘Rain deficit at 40%… El Nino situation similar to 2015, but irrigation has improved’