TVF ragina Japonijos banką toliau kelti palūkanas, nors Irano karo šokas didina spaudimą ekonomikai
Tarptautinis valiutos fondas paragino Japonijos centrinį banką toliau didinti palūkanų normas, nors karas su Iranu ir iš jo kylantis naftos šokas didina riziką vienai pažeidžiamiausių išsivysčiusių ekonomikų. Toks signalas rinkoms siunčia aiškią žinią: TVF kol kas mano, kad didesnė grėsmė Japonijai yra ne per griežta, o per lėta pinigų politikos normalizacija.
Vašingtone paskelbtoje ataskaitoje po konsultacijų su Japonija fondas nurodė, kad rizikos augimui ir infliacijai šiuo metu yra „gana subalansuotos“, o bazinė infliacija turėtų pasiekti Japonijos banko 2 proc. tikslą 2027 metais. Dėl to TVF palaiko dabartinę BOJ kryptį — laipsniškai, aiškiai komunikuojant ir remiantis duomenimis, kelti palūkanas link neutralaus lygio.
Tai nėra savaime suprantama pozicija. Japonija beveik visą pastarąjį dešimtmetį gyveno ypač švelnios pinigų politikos režime, o BOJ tik 2024 metais nutraukė milžiniško masto skatinimą. Vėliau centrinis bankas normas kėlė kelis kartus, o po gruodžio sprendimo bazinė trumpalaikė palūkanų norma pasiekė 0,75 proc. — aukščiausią lygį per tris dešimtmečius.
Vis dėlto pinigų politikos trajektoriją temdo geopolitika. JAV ir Izraelio smūgiai Iranui pakėlė naftos kainas, o Japonijai, kuri smarkiai priklauso nuo importuojamo kuro iš Artimųjų Rytų, tai reiškia brangesnę energiją, didesnes importo sąnaudas ir papildomą smūgį įmonių maržoms bei vartotojų perkamajai galiai. Kai kurie buvę ir esami BOJ politikos formuotojai jau viešai perspėjo, kad karo poveikis gali būti ne tik infliacinis, bet ir stagfliacinis.
Nepaisant to, TVF argumentas remiasi tuo, kad Japonijos vidaus ekonomika rodo daugiau atsparumo nei ankstesniais metais. Fondo ir BOJ vertinimu, atlyginimų augimas, įsitvirtinę kainodaros pokyčiai ir pakankamai tvirta vidaus paklausa turėtų leisti infliacijai išsilaikyti net ir be naujų skatinimo priemonių. Kitaip tariant, naftos šokas pats savaime nėra pakankama priežastis sustabdyti normalizaciją, jei platesnė kainų dinamika išlieka suderinama su 2 proc. tikslu.
Rinkos šį signalą jau pradėjo kainoti. Reuters nurodo, kad investuotojai šiuo metu vertina maždaug 70 proc. tikimybę, jog BOJ balandžio 27–28 dienomis vėl padidins palūkanas. Tokio lūkesčio nepanaikino net ženklai, kad karo poveikis blogina verslo nuotaikas ir silpnina kai kuriuos trumpalaikius aktyvumo rodiklius.
Papildomą spaudimą kuria ir valiutų rinka. Jena pastarosiomis dienomis priartėjo prie politiškai jautrios 160 už dolerį ribos — lygio, kuris Tokijuje iš karto atgaivina spekuliacijas apie galimą intervenciją. Finansų ministrė Satsuki Katayama penktadienį pareiškė, kad vyriausybė yra pasirengusi imtis „visų teisiškai įmanomų priemonių“, kad sustabdytų spekuliacinius judėjimus valiutų rinkoje.
Čia ir glūdi tikroji Japonijos dilema. Silpna jena ir brangi nafta didina importuojamą infliaciją, todėl argumentas už didesnes palūkanas stiprėja. Tačiau tas pats energijos šokas kartu smukdo verslo pasitikėjimą ir gali pradėti slopinti augimą. BOJ vadovas Kazuo Ueda jau yra užsiminęs, kad valiutos judėjimas tampa vis svarbesniu veiksniu vertinant infliacijos perspektyvą, tačiau pats bankas ir toliau tvirtina, kad sprendimus lems ne viena rinkos kaina, o visas ekonominių duomenų paketas.
Kol kas TVF stovi toje barikadų pusėje, kuri ragina Japoniją neatsitraukti. Jei atlyginimų augimas išsilaikys, o kainų spaudimas išliks platesnis nei vien energijos komponentas, balandžio posėdis gali tapti dar vienu žingsniu atsisveikinant su era, kurioje Japonija buvo paskutinė didžioji pasaulio ekonomika, gyvenusi beveik nulinės kainos pinigų sąlygomis. Tačiau jei Irano karo šokas persikels iš naftos rinkos į realią gamybą ir vartojimą, ši trajektorija gali pasirodyti kur kas trapesnė, nei šiandien tikisi Vašingtonas ar Tokijas
Šaltiniai
- [1] [Reuters | Sat, 04 Ap] IMF urges BOJ to keep raising rates even as Iran war poses new risks
- [2] [Tradingview.com | Sat, 04 Ap] IMF urges BOJ to keep raising rates even as Iran war poses new risks