IBM sumažino metines pajamų augimo prognozes, o pagrindinė priežastis – įmonės istorinis ramstis, „Z“ serijos „mainframe“ kompiuteriai, antrąjį ketvirtį patyrė 42 proc. pajamų nuosmukį. Tai nebuvo tik dar vienas prastas ketvirtis – bendrovės finansų vadovas atskleidė, kad šis kritimas turėjo kaskadinį poveikį, kurio rinka nesitikėjo.
IBM finansų vadovas Jamesas Kavanaugh „Reuters“ paaiškino šios problemos mechanizmą. Pasak jo, bendrovė uždirba apie 3 dolerius programinės įrangos pajamų už kiekvieną 1 dolerį, gautą pardavus „mainframe“ techninę įrangą. Todėl, kai dešimtys klientų atidėjo planuotus įrangos įsigijimus, smūgis buvo dvigubas. „Šis „mainframe“ techninės ir operacijų apdorojimo programinės įrangos derinys paveikė IBM augimą daugiau nei penkiais procentiniais punktais per ketvirtį, – teigė J. Kavanaugh. – Tikėjomės maždaug vieno ar dviejų punktų poveikio.“ Smūgis buvo penkis kartus didesnis nei planuota.
Viso to rezultatas – bendrovės antrojo ketvirčio pajamos siekė 17,16 mlrd. dolerių, o analitikai tikėjosi 17,58 mlrd. dolerių. Pakoreguotas pelnas – 2,93 dolerio akcijai, kai prognozė buvo 2,97 dolerio. Metinė pajamų augimo prognozė dabar siekia 4–5 proc., o anksčiau buvo žadėta daugiau nei 5 proc.
Generalinis direktorius Arvindas Krishna praėjusią savaitę pripažino, kad IBM „sušlubavo“ prisitaikydama ir kad „daugybė didelių sandorių“ nuslydo. Tai sukėlė 25 proc. akcijų kritimą per vieną dieną – didžiausią per daugiau nei šimtmetį. Žingsnis buvo toks netikėtas, kad vadovybė iš anksto įspėjo investuotojus, jog rezultatai bus „blogesni nei mūsų lūkesčiai“. Po oficialios ataskaitos akcijos prekyboje po darbo valandų krito nežymiai.
Rinkoje iškart kilo klausimas, ar dirbtinio intelekto infrastruktūros bumas tiesiog išstumia senąsias sistemas. IBM vadovybė tai neigia. „Mes nematome jokių įrodymų, kad klientai trauktųsi nuo „mainframe“, – teigė J. Kavanaugh. Pasak jo, „didžioji dalis to, kas neįvyko antrąjį ketvirtį, buvo dideli kapitalo išlaidų sandoriai pas stambius klientus“. Apie trečdalis tų sandorių jau sudaryti trečiąjį ketvirtį. Anot A. Krishna, „paklausa yra atidėta, o ne sunaikinta“.
CFRA analitikas Brooksas Idletas investuotojams pateikė šiek tiek platesnį kontekstą. Jo teigimu, „platesniam programinės įrangos sektoriui tai turėtų būti traktuojama kaip teigiamas signalas, nes IBM programinės įrangos problemos veikiau atspindi specifines su technine įranga susijusias IBM problemas, o ne bendrą sektoriaus nuosmukį“. Tai reiškia, kad rinkai nereikėtų automatiškai projektuoti IBM sunkumų visam programinės įrangos sektoriui.
Vis dėlto pasitikėjimas IBM išlieka trapus. „Stifel“ analitikas Davidas Grossmanas pažymėjo, kad akcijos išliks „riboto intervalo su nedidele mažėjimo tendencija dėl mažo artimiausio laikotarpio matomumo ir sezoninių dinamikų“. Dėl to IBM dabar deda viltis į tai, ką J. Kavanaugh apibūdina kaip „rekordinius metus, palyginti su ankstesnėmis programomis“. Šį optimizmą grindžia augančiais pajėgumais ir dirbtinio intelekto išvadų (inference) verte, kurią „mainframe“ vis dar gali atlikti.
Svarbiausia stebėti, ar žadėtas atšokimas antrąjį pusmetį iš tiesų įvyks. Jei „Z“ serijos pajamos neatsigaus, rinkai teks pripažinti, kad tai ne atidėjimas, o struktūrinis pokytis – ir tuomet 25 proc. akcijų kritimas gali pasirodyti ne kaip vienkartinis šokas, o kaip ilgesnės pertraukos pradžia.
Tai nėra investavimo patarimas.