Pasaulinis jūrinio lėktuvų kuro tiekimas neteko daugiau nei 20 proc. po to, kai buvo blokuotas strateginis Hormūzo sąsiauris, pranešė analitinė bendrovė „Kpler“. Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) šį įvykį vadina didžiausiu tiekimo sutrikimu nuo 1970‑ųjų naftos krizės – o jo bangos jau sklinda toliau, paliesdamos ne tik aviaciją, bet ir pramoninius tepalus bei automobilių gamintojus.

20 proc. kuro dingsta – ir tai tik pradžia

Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių naftos ir jos produktų transportavimo mazgų pasaulyje, tad bet koks rimtas jo darbo sutrikimas akimirksniu persikelia į kainas ir tiekimo saugumą. Anot „Kpler“, po blokados jūriniu keliu gabenamo lėktuvų kuro srautai sumažėjo daugiau nei penktadaliu. IEA vertinimu, tokio masto trikdžių naftos rinka nebuvo mačiusi daugiau nei penkis dešimtmečius – nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio energetikos krizių.

Poveikis pasireiškia ne tik aviacijos degalų kainomis. Kai tokia didelė pasaulinės tiekimo grandinės dalis iškrenta, pradeda strigti ir gamyba, kuri priklauso nuo specializuotų žaliavų. Tai ypač matyti pramoninių tepalų rinkoje – pasak gamintojų, Artimųjų Rytų konfliktas apribojo pagrindinių žaliavų ir perdirbimo įvesties prieinamumą.

Gegužės 17‑osios terminas, galintis įžiebti kainų šuolį Havajuose

Kol pasaulio rinkos bando susidoroti su Hormūzo sukeltais trikdžiais, Jungtinėse Valstijose artėja konkreti reglamentacijos data, galinti dar labiau įkaitinti degalų kainas. Be pratęsimo gegužės 17‑ąją baigsis išimtis, leidžianti tam tikrus degalų kiekius tiekti palankesnėmis sąlygomis nekontigentiškose valstijose – pavyzdžiui, Havajuose. Jei sprendimas nebus pratęstas, tikėtinas staigus kainų šuolis ir tiekimo spragos būtent ten, kur alternatyvių šaltinių mažiausiai.

Tai dar kartą primena, kaip glaudžiai susijusios pasaulio tiekimo grandinės: įvykiai Artimuosiuose Rytuose iš pradžių smogia per aviacinį kurą, o po kelių savaičių – per konkrečius reguliacinius terminus – gali tiesiogiai paliesti atokias vartotojų rinkas.

„Toyota“ alyvų stygius – signalas pramonei

Tiekimo problemų skalė ima apimti ne tik žaliavinę naftą, bet ir aukštos pridėtinės vertės produktus. Japonijos automobilių milžinė „Toyota“, kaip rašoma gamintojo techniniame serviso biuletenyje, perspėjo apie 0W‑8 ir 0W‑16 variklinių alyvų trūkumą. Tai yra modernios, mažo klampumo alyvos, naudojamos hibridiniuose ir ekonomiškuose varikliuose, o jų gamybai reikalingos specifinės perdirbimo žaliavos.

Gamintojai informavo, kad dėl pasaulinių tiekimo apribojimų, kylančių iš Artimųjų Rytų konflikto, sumažėjo daugelio tepimo produktų gamybos pajėgumai. Tai tiesioginė grandinės fragmentacijos išraiška: nuo naftos gavybos per perdirbimo gamyklas iki galutinio originalių alyvų tiekimo automobilių servisams.

Šis signalas iškalbingas, nes pramonėje alyvos dažnai laikomos vienu jautriausių tiekimo saugumo indikatorių – jos mažos apimties, tačiau kritinės svarbos, o atsarginiai šaltiniai riboti. Jei tokių gaminių stygius tęsis, gamybos linijų prastovos gali tapti realybe ne tik aviacijoje, bet ir automobilių pramonėje.

Nuo pigių kaštų prie atsparumo: kaip keičiasi gamybos geografija

Būtent tokie sisteminiai sukrėtimai verčia įmones peržiūrėti dešimtmečius vyravusį globalizacijos modelį, orientuotą vien į darbo sąnaudų mažinimą. Vis dažniau kalbama apie reshoringą (gamybos grąžinimą į namų šalį) ir nearshoringą (perkėlimą į artimesnius regionus). Europos Sąjungos įmonėms tai reiškia posūkį į Rytų Europą ir Šiaurės Afriką, o JAV – į Meksiką ir Karibų baseiną.

Nors tokie pokyčiai nėra greiti, jie tampa ekonomiškai pagrindesni, kai transportavimo kaštai, atsargų laikymo išlaidos ir tiekimo nutrūkimo rizika ima sverti daugiau nei vien pigi darbo jėga. Bendrovės „Deloitte“ analizė rodo, kad jau 2021 metais, po pandemijos sukeltų logistikos kaštų šuolio, JAV rinkoje reshoringas tapo patrauklus tokiems sektoriams kaip sunkioji technika, buitinė technika ir baldai. Tiesa, aprangos sektoriuje pigi Kinijos darbo jėga vis dar atsveria papildomas transporto išlaidas, tad čia pokyčiai lėtesni.

Dabartinė situacija su Hormūzo blokada ir jos sukeltomis žaliavų problemomis dramatiškai padidina tą pačią rizikos dedamąją, kurią įmonės skaičiuoja vertindamos bendrąsias tiekimo grandinės nuosavybės išlaidas. Kai pagrindinės žaliavos tampa itin nepastovios, artimiausių tiekėjų pasirinkimas tampa nebe noru, o būtinybe bent daliai produktų.

Kas svers toliau?

Artimiausios savaitės duos atsakymą, ar gegužės 17‑osios terminas bus pratęstas, o tai tiesiogiai lems degalų kainas JAV vartotojams. Kita vertus, Hormūzo sąsiaurio blokados trukmė yra lemiamas veiksnys, kuris nulems, ar pramonės alyvų stygius peraugs į platesnį gamybos prastovų ciklą. Net jei sąsiaurio blokada nebus ilgalaikė, dabartinis sukrėtimas jau yra pakankamai stiprus, kad paspartintų strateginį perėjimą nuo globalių pigių grandinių prie artimesnių, nors ir brangesnių, bet patikimesnių tiekimo šaltinių.

Tokioje aplinkoje svarbiausia stebėti ne tik politinius pareiškimus, bet ir konkrečius pramonės užsakymus bei atsargų lygius: jie pirmieji parodys, ar verslas tikrai pradėjo perkelti pajėgumus arčiau namų, ar tik dar sykį perskaičiavo riziką nekeisdamas geografijos.

Šaltiniai

  1. [1] [X.com] On the cover, a new Comment explores the intersection between climate, war, and the global health-care supply chain.
  2. [2] [X.com] .@Fortinet and Intel are collaborating to advance cybersecurity innovation and strengthen global supply chain resilience