Per 2017–2019 metus rinkti palydoviniai duomenys atskleidė, kad Europos pelkės, šlapynės ir pakrančių maršos yra itin suskaidytos, o jų atkūrimo poreikis tarp šalių pasiskirstęs netolygiai. Pirmą kartą mokslininkai turi vientisą, 10 metrų raiškos žemėlapį, leidžiantį įvertinti ne tik plotą, bet ir realią ekosistemų būklę – o tai yra esminis įrankis siekiant ambicingų ES Gamtos atkūrimo įstatymo tikslų.

2,66 mln. hektarų – sąskaita iki 2030-ųjų

ES Gamtos atkūrimo įstatymas reikalauja, kad visos šalys narės iki 2030 metų atkurtų bent 30 % savo šlapynių, kurie nėra „geros būklės“. Mokslininkų skaičiavimais, tai reikštų darbus maždaug 2,66 mln. hektarų plote visoje Europos ekonominėje erdvėje (EEA38). Vidutiniškai vienai šaliai tai būtų apie 70 000 hektarų, tačiau skaičiai apgauna – našta pasiskirsčiusi itin netolygiai.

Jungtinė Karalystė (403 700 ha), Airija (290 300 ha), Turkija (237 500 ha) ir Rumunija (200 700 ha) kartu sudaro didžiulę viso poreikio dalį. Tuo tarpu Vokietijai tenkanti našta yra beveik keturis kartus mažesnė nei britų. Tokį skirtumą daugiausia lemia durpynų pasiskirstymas – būtent šios anglies turtingos ekosistemos dominuoja šiaurės vakarų Europos restauracijos planuose.

Pelkės – ne tik vanduo, bet ir anglis

„Pusiau natūralios atviros šlapynės yra retos, labai fragmentuotos, stipriai pakeistos ir gyvybiškai svarbios anglies saugojimui, taigi ir globaliam anglies biudžetui,“ – teigia Kopenhagos universiteto mokslininkų komanda, paskelbusi tyrimą žurnale Nature. Jų sukurta metodika, naudojanti mašininį mokymąsi ir palydovų vaizdų mozaikas, pirmą kartą leidžia standartizuotai palyginti skirtingų šalių duomenis, išvengiant klaidų, kai smulkūs pelkių lopinėliai tiesiog išnykdavo stambesnės raiškos žemėlapiuose.

Rezultatai atskleidžia aiškų pažeidžiamumo gradientą. Maždaug penktadalis (20,4 %) visų vertintų šlapynių ploto yra paveiktas žmogaus veiklos, o 13,6 % priskirtas „labiausiai pažeistų“ kategorijai. Labiausiai nukentėjo vidinės maršos – beveik pusė jų ploto stipriai degraduota. Durpynuose šis rodiklis siekia apie penktadalį. Gamtiškai vertingiausi, žmogaus rankos beveik nepaliesti plotai išliko tik aukštikalnėse ar šiaurės platumose – Alpėse, Skandinavijos kalnuose, Islandijoje.

Geografinis kontrastas įspūdingas. Kai žemėlapyje susilygina kalnuotų, nederlingų vietovių sveikos šlapynės ir tankiai apgyvendintų lygumų fragmentai, tampa akivaizdu, kad restauracijos planų sėkmė priklausys ne tik nuo to, kiek hektarų bus atkurta, bet ir kur. Pelkė, šimtmečius kaupta anglį, per kelis melioracijos sezonus gali tapti taršos šaltiniu.

Ne kiekvienas pikselis sako tiesą

Nors 10 metrų raiškos žemėlapis yra milžiniškas šuolis į priekį, tyrėjai atvirai pripažįsta ribotumus. Palydovinė stebėsena geriausiai fiksuoja hidrologinius ir augalijos pokyčius, tačiau be lauko kalibravimo ir patikros vietoje (in-situ) kai kurios klaidos neišvengiamos. Pavyzdžiui, Viduržemio regione esantys viržynai kartais klaidingai priskiriami prie šlapynių dėl sezoninės sausros, o borealiniai atvirieji durpynai dėl medžių ir sniego gali būti palaikyti paprastomis pelkėmis.

„Kol neturėsime tikrai kontinentinių ar globalių lauko matavimų kampanijų, gebančių reguliariai apibūdinti šlapynių būklę ir anglies atsargas, tokie nuotoliniai stebėjimo metodai išliks pagrindine atrama vykdant restauracijos ir išsaugojimo įsipareigojimus,“ – teigia mokslininkai. Šiuo metu tikslus visų tipų šlapynių patikrinimas kiekvienoje šalyje pareikalautų milžiniškų, šiuo metu neskirtų lėšų.

Naujoji ES ataskaita, parengta Biodiversiteto žinių centrui, jau bando užpildyti šią spragą, charakterizuodama dvi kontrastingas buveines – durpynus ir pakrančių lagūnas. Tačiau nuo teorinio aprašymo iki praktinio žemės kasimo dar laukia ilgas kelias – ypač tose šalyse, kuriose „atkurti 30 %“ reiškia ne šimtus hektarų kalnuose, o dešimtis tūkstančių hektarų intensyviai naudojamuose žemės ūkio plotuose.

Šaltiniai

  1. [1] [Nature.com | 2026-07-15] Highly fragmented European wetlands with uneven restoration needs | Nature
  2. [2] [Nature.com | 2026-07-15] Nature
  3. [3] [Phys.org | 2026-07-15] New study pinpoints Europe's most critical wetlands for climate action
  4. [4] [Phys.org | 2026-07-15] Report details ecological characterization of peatlands and coastal lagoons in EU