Trampo grasinimas palikti NATO verčia Europą skaičiuoti savo jėgas

JAV prezidento Donaldo Trampo pareiškimas, kad pasitraukimas iš NATO yra „nebesvarstomas“, verčia Europos sąjungininkes skubiai perskaičiuoti gynybos planus: 600 mln. gyventojų turinti Europa turi tik dvi trečdalius reikalingų pajėgumų, o JAV saugumo garantija laikoma „faktiškai neveikiančia“.

Kodėl Trampo žodžiai jau dabar keičia NATO?

Balandžio 1 dieną Trampas britų „The Telegraph“ sakė, kad pasitraukimas iš NATO yra „nebesvarstomas“ ir kad „visada žinojo, jog tai popierinis tigras“. Formaliai JAV išstojimas reikalautų Kongreso pritarimo ir vienerių metų įspėjimo pagal Aljanso 13-ąjį straipsnį, tačiau toks pranešimas nėra pateiktas. Nepaisant to, Europos sostinėse NATO 5-ojo straipsnio kolektyvinės gynybos garantija jau laikoma „faktiškai neveikiančia“, o tai didina Vladimiro Putino tikimybę pulti Europą, teigia ES diplomatas.

Buvęs NATO pareigūnas Džamis Šėja pažymėjo: „Putinas įpils sau dar vieną degtinės stikliuką ir pasijaus paskatintas“, nors pripažino, kad Rusija vis dar įstrigusi Ukrainoje. Įtampa auga, nes Baltijos šalys ir Lenkija remiasi iš anksto dislokuotais JAV kariais ir amerikiečių vadovaujamais štabais, įskaitant Jungtinių pajėgų vadovavimo centrą Norfolke, atsakingą už Šiaurės-Baltijos regioną.

Kiek kainuotų europietiška gynyba?

Skaičiai rodo, kad Europos NATO narės (600 mln. gyventojų, 30 trln. JAV dolerių BVP pagal perkamąją galią) teorija galėtų susitvarkyti su Rusija (146 mln. gyventojų, 7 trln. BVP). Tačiau realybė kitokia – Europa šiuo metu gali pasiūlyti tik dvi trečdalius reikalingų operacinių pajėgumų. Trūkstamą dalį, įskaitant palydovinę žvalgybą ir mūšio lauko ryšius, teikia JAV.

Praėjusių dešimtmečių planai krizės atveju numatė 300 tūkst. JAV karių, šiandien Europoje nuolat dislokuota 70–90 tūkst. Tarptautinio strateginių studijų instituto skaičiavimais, Europai reikėtų maždaug 1 trln. JAV dolerių per dešimtmetį, kad pakeistų kritinius JAV konvencinius pajėgumus. ES saugumo veiksmų Europai (SAFE) fondas, skirtas 150 mlrd. eurų, stringa dėl vidaus ginčų ir pirkimų vėlavimų, tuo metu Jungtinė Karalystė, Suomija ir Nyderlandai rengia konkuruojantį daugiašalį gynybos fondą.

Kas stabdo europinį atsaką?

Vieningą europinį atsaką komplikuoja vidaus susiskaldymas. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, remiamas Trampo, vetavo 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai. Tuo pat metu Lietuvos ir Latvijos verslo lobistai spaudžia atverti Baltarusijos tranzito maršrutus, kas silpnina vieningą sankcijų spaudimą.

NATO generalinis sekretorius Markas Rute Europos Parlamente pareiškė, kad Europa negali apsiginti be JAV ir strateginės autonomijos šalininkus pavadino „svajotojais“. Tačiau buvęs NATO pareigūnas Džamis Šėja pažymėjo, kad JAV kariai Europoje „be abejonės vertina aljanso naudą JAV“, nors ir pripažino, jog kariuomenė neturi išsakyti nuomonės tradicijos – jos viešai kalba tik pasitraukusios į atsargą.

Kas laukia po 2027-ųjų?

Vašingtonas nustatė 2027-ųjų terminą, iki kurio Europa turi perimti didžiąją dalį NATO konvencinės gynybos atsakomybės. JAV nacionalinio saugumo strategija ES „perreguliavimą“, „cenzūrą“ ir „civilizacinį ištrynimą“ laiko grėsme, prilygstančia Rusijos agresijai. Europos iniciatyvos – GOVSATCOM, Rytinio flango iniciatyva, dronų siena, Europos kosmoso skydas – vis dar metų atstumu nuo to, kad pakeistų JAV strateginius pajėgumus.

Suomijos prezidentas Aleksandras Stubas, anksčiau ramiai vertinęs transatlantinius nesutarimus, dabar sąjungininkams sako: „Išsaugokite, ką galite“. Britų ministras pirmininkas Keras Starmeras pareiškė, kad „veiks britų nacionaliniame interese“, nepaisant spaudimo. Ukrainos diplomatas perspėjo: „Artėjame prie dar vieno saugumo bedugnės Europoje už bet kokios architektūros ribų“.

Per artimiausius mėnesius kryptį parodys, ar Kongresas imsis veiksmų formaliam pasitraukimui, ar Pentagonas pradės mažinti JAV karių skaičių Europoje. Europai teks pasirinkti – ar greitai surinkti trilijonus gynybai, ar gyventi su popierinio tigrio rizika.

Šaltiniai

  1. [1] [Euobserver.com | Tue, 07 Ap] Europe’s future after Trump leaves Nato
  2. [2] [Euobserver.com | Wed, 01 Ap] Fear, but not panic, in Europe, after Trump threat to leave Nato
  3. [3] [Euobserver.com | Fri, 03 Ap] US soldiers more pro-Nato than Trump, but Europe can deter Putin alone