Europos Sąjunga dislokavo tris sraigtasparnius ir du specializuotus gaisrų gesinimo lėktuvus į rytinę Belgijos dalį, kur siaučia rekordinio masto miškų gaisras. Vietos valdžia dėl kylančio pavojaus buvo priversta evakuoti gyventojus iš kelių kaimų, o situaciją apsunkina visą savaitę trukusi penktoji šios vasaros karščio banga.
Rekordinis mastas ir Europos solidarumas
Remiantis Europos miškų gaisrų informacinės sistemos duomenimis, šis gaisras jau tapo didžiausiu Belgijos istorijoje. Jis pranoko 2011 metais kilusį gaisrą, kurio metu išdegė beveik 1 400 hektarų miško plotas. Situacijos rimtumą pabrėžia faktas, kad gaisro gesinimui pasitelktos ne tik nacionalinės pajėgos, bet ir ES civilinės saugos mechanizmai.
Pagalba atvyko operatyviai. ES krizių valdymo komisarė Hadja Lahbib socialiniame tinkle „X“ patvirtino, kad šeštadienį į Belgiją atsiųsti orlaiviai iš Čekijos, Švedijos ir Nyderlandų. Šis koordinuotas veiksmas rodo, kaip ES valstybės narės reaguoja į ekstremalias klimato sąlygas, kai nacionalinių pajėgumų nepakanka suvaldyti stichiją.
Karščio bangos ir logistikos iššūkiai
Šią savaitę Belgija, kaip ir daugelis kitų Europos šalių, išgyveno jau penktąją šios vasaros karščio bangą. Tokios sąlygos ne tik didina gaisrų riziką, bet ir apsunkina ugniagesių darbą, nes aukšta temperatūra ir sausra paverčia miškus itin degia medžiaga.
* Pagalbos mechanizmas: ES dislokavo 3 sraigtasparnius ir 2 vandens bombonešius.
* Tarptautinis indėlis: orlaiviai atvyko iš Čekijos, Švedijos ir Nyderlandų.
* Evakuacija: vietos valdžia nurodė gyventojams palikti namus keliuose kaimuose.
Sprendimas evakuoti gyventojus rodo, kad gaisras kelia tiesioginę grėsmę ne tik gamtai, bet ir gyvenvietėms. Kai gaisro plotas viršija 2011 metų rekordą, vietos bendruomenėms tai reiškia ne tik laikiną išsikėlimą, bet ir ilgalaikį poveikį aplinkai bei infrastruktūrai.
Reagavimo pajėgumai ir prevencija
Šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas gaisro lokalizavimui Aukštųjų pelkių (High Fens) gamtos rezervate, kurį nuo penktadienio bando suvaldyti vietos ugniagesiai, ūkininkai ir kariuomenė. ES krizių valdymo komisarė Hadja Lahbib pabrėžia, kad ES koordinuoja papildomų išteklių dislokavimą iš kitų Europos šalių būtent tada, kai valstybė narė oficialiai paprašo skubios pagalbos.
Valstybėms tenka spręsti klausimą, kaip stiprinti prevenciją ir didinti reagavimo pajėgumus, kai karščio bangos tampa dažnesnės ir intensyvesnės. Mokslininkų teigimu, žmogaus sukelta klimato kaita didina tikimybę, kad karštos ir sausos sąlygos, leidžiančios gaisrams plisti greičiau ir degti ilgiau, pasikartos dažniau.
Pateikiama informacija yra aiškinamasis aprašas; ji neskirta teisinių, politinių ar investicinių sprendimų priėmimui.
