Armėnijos valdančioji partija užsitikrino pergalę rinkimuose, tačiau opozicija rezultatus vertina skeptiškai
Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano vadovaujama „Civilinio susitarimo“ partija parlamento rinkimuose surinko 49,81 proc. balsų. Šie rinkimai tapo svarbiu referendumu dėl šalies ateities krypties po 2023 metais įvykusio Kalnų Karabacho regiono perleidimo Azerbaidžanui.
Istorinė pergalė ar politinė įtampa
Premjeras N. Pašinianas pirmadienį paskelbė, kad jo proeuropietiška „Civilinio susitarimo“ partija pasiekė „istorinę pergalę“. Tuo tarpu pagrindinė opozicinė jėga, partija „Stipri Armėnija“, rinkimuose surinko 23,29 proc. balsų. Rinkimų procesą lydėjo įtampa: dar gegužę buvo pranešimų, kad Rusija svarstė galimybę importuoti dešimtis tūkstančių Rusijoje gyvenančių armėnų, siekiant paveikti balsavimo rezultatus ir susilpninti premjero pozicijas.
Rinkimų dieną netrūko ir vidinių neramumų. „Stipri Armėnija“ įkūrėjas Samvelas Karapetjanas, kuris kampaniją vykdė būdamas namų arešte dėl anksčiau jam pareikštų kaltinimų, komentavo sekmadienį įvykusius areštus teigdamas, kad jie „nepakeis Armėnijos rinkėjų nuomonės“. Jis taip pat išreiškė viltį, kad šalis pagaliau turės „teisėtą vyriausybę“.
Strateginis pasirinkimas tarp Vakarų ir Rytų
Šie rinkimai buvo vertinami kaip aukštų statymų kova tarp N. Pašiniano, kurį viešai palaikė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, ir jo pagrindinio oponento, Rusijos ir Armėnijos oligarcho S. Karapetjano. N. Pašinianas, balsuodamas sekmadienį, pabrėžė, kad Armėnijos ateities strategija bus orientuota į nepriklausomybės, valstybingumo, demokratijos ir teisinės valstybės stiprinimą.
* Rinkimų rezultatai: „Civilinis susitarimas“ – 49,81 proc., „Stipri Armėnija“ – 23,29 proc.
* Kontekstas: Pirmieji rinkimai po 2023 m. Kalnų Karabacho perleidimo.
* Tarptautinė reakcija: Europos Komisijos vadovybė pabrėžė, kad „Armėnija gali mumis pasikliauti“.
Svarbu tai, kad galutiniai rezultatai dar nėra oficialiai patvirtinti – Armėnijos centrinė rinkimų komisija juos turėtų paskelbti vėliau pirmadienį. Šis procesas yra itin atidžiai stebimas tiek regiono kaimynių, tiek Vakarų partnerių, siekiančių suprasti, ar Armėnija išlaikys savo proeuropietišką kursą.
Kas laukia po balsavimo
Nors skaičiai rodo aiškią „Civilinio susitarimo“ persvarą, politinis kraštovaizdis išlieka susiskaldęs. Rinkėjų valia, išreikšta prie balsadėžių, dabar bus verčiama į realius vyriausybės formavimo veiksmus. Artimiausiu metu paaiškės, kaip naujoji valdžia derins savo strateginius tikslus su sudėtinga geopolitine realybe, kurioje Armėnija privalo laviruoti tarp istorinių ryšių ir siekio integruotis į Vakarų demokratines struktūras.
Pateikiama informacija yra aiškinamasis aprašas; ji neskirta teisinių, politinių ar investicinių sprendimų priėmimui.