Ar dirbtinis intelektas darbo vietų atžvilgiu – akcijų rinkos gelbėtojas? Nebūtinai
Vieningosios Amerikos rinkose vyrauja prieštaringi požiūriai į su dirbtiniu intelektu susijusius atleidimus: nors įmonės tikisi pelno augimo, investuotojai nerimauja dėl platesnių ekonominių pasekmių
---
Remiantis gegužės 15 dienos duomenimis, 13 bendrovių, arba 56 procentai visų analizuotų atvejų, prekiavo žemiau savo akcijų kainų, užfiksuotų atleidimų paskelbimo momentu. Įmonės, kurių akcijos po su dirbtiniu intelektu susijusių atleidimų krito, patyrė vidutinį nuosmukį siekiantį apie 25 procentus. Tai verčia permąstyti prielaidas, kad personalo mažinimas automatiškai lemia geresnę rinkos dinamiką.
Ši statistika akivaizdžiai paneigia paplitusią nuomonę, kad darbuotojų atleidimai, siejami su dirbtinio intelekto diegimu, automatiškai didina akcininkų vertę. „AI is sort of what we call a sort of macro shock. There's a lot of uncertainty in what it will do. No one really has a good grasp of … [its] mid- to long-term impact“, – pažymi Danielis Keumas, Kolumbijos verslo mokyklos docentas.
„Then, there's the true shock of AI. How much we can attribute to each … everyone's guessing“, – teigia Keumas, pabrėždamas, kad neaišku, kokią įtaką dirbtinis intelektas iš tiesų daro įmonių rezultatams. Jo žodžiais, dirbtinis intelektas daugiausia naudojamas darbo jėgos kaštams mažinti, nors technologijų gamintojai akcentuoja ir kitus pritaikymus.
Geopolitinės įtampos ir prekybos karai
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad darbo vietų mažinimo banga ne visada yra tiesiogiai susijusi su dirbtiniu intelektu. Kaip nurodo analitikas Keumas, „didelius geopolitinius sukrėtimus“, pavyzdžiui, karas Irane, taip pat lėmė atleidimus, o prezidento Donaldo Trumpo pernai paskelbti muitai dar labiau padidino spaudimą įmonėms mažinti kaštus. Tai rodo, kad darbo rinkos pokyčiai yra daugialypiai ir juos veikia įvairūs makroekonominiai veiksniai.
Toks kontekstas svarbus vertinant, kaip investuotojai reaguoja į su dirbtiniu intelektu susijusius pranešimus. Vien tik darbuotojų atleidimo faktas nebėra automatiškai vertinamas teigiamai – rinkos dalyviai nori matyti aiškią strategiją, kaip įmonės planuoja panaudoti sutaupytus resursus ir kaip dirbtinis intelektas prisidės prie pajamų augimo.
Investuotojų sentimentas ir ateities perspektyvos
Paradoksalu, tačiau įmonės, kurios agresyviau diegia dirbtinį intelektą ir mažina darbo jėgą, rinkoje patiria didesnį spaudimą nei tos, kurios elgiasi atsargiau. Tai rodo, kad investuotojai vertina ne tik trumpalaikę sąnaudų mažinimo naudą, bet ir ilgalaikį įmonės gebėjimą išlaikyti talentus, valdyti pokyčius ir išvengti galimų reputacinių rizikų.
Be to, 56 procentų įmonių, kurių akcijos iki gegužės vidurio prekiavo žemiau pradinio lygio, rodo, kad rinkos optimizmas dėl dirbtinio intelekto kaip universalios pelno didinimo priemonės yra gerokai pervertintas. Investuotojai pradeda suprasti, kad technologinė transformacija nėra linijinis procesas – ji reikalauja laiko, investicijų ir gebėjimo valdyti sudėtingus organizacinius pokyčius.
Išvados
Rinkos verdiktas aiškus: atleidimai patys savaime nepakelia akcijų.