Mąstymo perleidimas mašinoms prieštarauja etikai

Kentukio universiteto tyrimų administratorius Davidas Durmanas tapo pirmuoju humanistu, kuriam oficialiai suteikta religinė išimtis nenaudoti dirbtinio intelekto (DI) darbe. Šis sprendimas atveria naują teisinį precedentą organizacijoms, kurios sparčiai diegia automatizuotus įrankius į kasdienius procesus.

Mąstymo perleidimas mašinoms prieštarauja etikai

45 metų Durmanas susirūpino, kai universitetas pradėjo prašyti darbuotojų įtraukti generatyvinio intelekto sistemas į savo darbo eigą. Toks reikalavimas administratoriui reiškė kasdienių kognityvinių užduočių delegavimą algoritmams. Rengdamas oficialų prašymą darbdaviui, jis pasitelkė Amerikos humanistų asociacijos (AHA – pasaulietinė organizacija, ginanti humanistų teises) teisinę pagalbą. Rugsėjo mėnesį universiteto Lygių galimybių skyrius patvirtino išimtį, atleidžiančią jį nuo pareigos naudoti DI atliekant tiesiogines užduotis.

Durmanas pabrėžė, kad mąstymo procesas yra neatsiejamas nuo asmeninės moralės formavimo. Jo vertinimu, automatizuoto mašininio apdorojimo pakeitimas žmogiškuoju buvimu, autentišku klausymusi ir asmenine atsakomybe tiesiogiai kerta per pareigą palaikyti žmogaus orumą ir klestėjimą. Šio krūvio perkėlimas mašinai, nepriklausomai nuo to, kiek jis varginantis, griauna paties darbuotojo gebėjimą veikti kaip moraliam subjektui.

Humanizmas kaip ginama sąžinės laisvė

Savo prašyme darbuotojas rėmėsi asmeniniais įsitikinimais ir 2003 metų Humanistų manifestu, apibrėžiančiu neteistinės filosofijos principus. Humanizmas pabrėžia žmogaus orumą ir etinį elgesį siekiant gerinti gyvenimą čia ir dabar, be antgamtinių dogmų. Durmano teigimu, būti humanistu reiškia išlaikyti tiesioginį dėmesį kitiems asmenims, o algoritmo įsikišimas trukdo žmogaus klestėjimui.

AHA teisininkė Alexandria Huiskens pažymėjo, kad tai pirmas toks atvejis asociacijos ir viso humanizmo judėjimo istorijoje. Teisininkės vertinimu, humanizmas yra visa apimantis gyvenimo būdas, grindžiamas prigimtine verte bei orumu, todėl darbuotojai turi turėti erdvės jį praktikuoti darbo vietoje lygiai taip pat, kaip krikščionys ar musulmonai. Pasaulietinė etika šiuo atveju gavo tokią pačią teisinę apsaugą, kokia tradiciškai taikoma pripažintoms religijoms.

Kur brėžiama riba darbdaviams

Precedentas iškelia praktinį klausimą: kur baigiasi technologinis darbdavio reikalavimas ir prasideda saugoma darbuotojo sąžinės laisvė. Teisinėje praktikoje, pavyzdžiui, nagrinėjant atsisakymus skiepytis, institucijoms neretai tenka tirti, ar prašymas remiasi tikrais religiniais, ar tik politiniais sumetimais. Šiuo atveju Kentukio universitetas pripažino, kad Durmano atsisakymas kyla iš giliai puoselėjamo etinio įsipareigojimo, kuris savo pobūdžiu yra analogiškas religiniam.

Rizika organizacijoms lieka. Įmonėms ir viešojo sektoriaus įstaigoms visame pasaulyje vis aktyviau standartizuojant DI asistentus, universali taisyklė „naudoti privalo visi“ pradeda trūkinėti. Darbdaviams teks kurti aiškesnes taisykles, kaip patikrinti darbuotojų etinius prieštaravimus ir perskirstyti technines užduotis nesukeliant diskriminacijos ar nepagrįstų išimčių bangos.

Mąstymo perleidimas mašinoms prieštarauja etikai