Dirbtinis intelektas (DI) šiandien dominuoja technologijų diskusijose, tačiau ekonomistai pastebi ryškų atotrūkį tarp investicijų ir realaus ekonominio poveikio. Nors uostų valdymo sistemos ar programavimo įrankiai keičiasi, makroekonominiai duomenys kol kas nerodo laukiamo produktyvumo šuolio.

Įgyvendinimo duobė ir nematomi laimėjimai

Dabartinė situacija primena 1987 m. ekonomisto Roberto Solow išsakytą pastebėjimą: „Kompiuterių amžių galite matyti visur, išskyrus produktyvumo statistiką“. Praėjus beveik keturiems dešimtmečiams, „Apollo“ vyriausiasis ekonomistas Torstenas Slokas pateikia panašią įžvalgą – DI yra visur, išskyrus gaunamus makroekonominius duomenis. Jo vertinimu, DI investicijų bumas kol kas atsispindi tik pardavėjų maržose, o ne pirkėjų pelne.

ISG tyrimų grupė teigia, kad šiuo metu esame „įgyvendinimo duobėje“. Tai reiškia, kad realus prieaugis pasirodo tik po kelerių metų, kai organizacinė struktūra prisitaiko prie techninių galimybių. Visgi tam tikri pokyčiai jau vyksta lokaliu lygmeniu. Duke universiteto ir Federalinio rezervų banko darbo dokumente nurodoma, kad įmonės praneša apie 1,8 % produktyvumo padidėjimą dėl DI, tačiau šie skaičiai išnyksta bendroje agreguotoje statistikoje.

Kur iš tiesų nusėda pinigai

Didžiausios investicijos šiuo metu nukreipiamos į fizinę infrastruktūrą. „Google“ paskelbė apie 13 mlrd. eurų investiciją į skaitmeninę infrastruktūrą Suomijoje, apimančią duomenų centrus Haminos, Kajanio, Muhoso ir Valos savivaldybėse. Šis projektas ne tik palaikys DI modelių, tokių kaip Gemini, veikimą, bet ir, skaičiuojama, kasmet prisidės prie Suomijos BVP 3,6 mlrd. eurų.

Produktyvumo paieškos vyksta ir tradiciniuose sektoriuose. Bendrovė „Svitzer“ pristatė naujos klasės vilkikus, kurie, remiantis simuliacijomis ir daugiau nei 5 000 atliktų komercinių darbų Nyderlanduose bei Australijoje, gali sutaupyti nuo 5 iki 14 minučių vienam laivo atvykimo segmentui. „Svitzer“ vadovas Kasperis Friisas Nilausas pažymi, kad tai įrankis, leidžiantis gauti daugiau naudos iš esamos infrastruktūros uostams susiduriant su rekordiniu spūsties lygiu.

Kūrybinio sektoriaus transformacija

Nors technologijų sektorius sparčiai adaptuojasi, kitose srityse DI naudojimas išlieka nevienodas. Pavyzdžiui, tik 32 % meno ir pramogų sektoriaus darbuotojų teigia naudojantys generatyvinį DI, kai bendras pramonės šakų vidurkis siekia 62 %. Urbanistas Richardas Florida pastebi, kad DI gali perimti „rutininius darbus“, tačiau tai kelia klausimų dėl vidurinės grandies kūrybinių pozicijų išlikimo.

„Accenture Baltics“ vadovas Lietuvoje Audrius Leipus prognozuoja, kad DI agentai perims vis daugiau informacijos paieškos, klasifikavimo ir ataskaitų rengimo užduočių. Tai ypač pajus sektoriai, kuriuose gausu skaitmeninių ir taisyklėmis pagrįstų funkcijų: bankininkystė, draudimas ir finansai. Nors darbo pobūdis keičiasi, galutinis poveikis bendram ekonomikos našumui priklausys nuo to, kaip greitai įmonės sugebės integruoti šiuos įrankius į savo kasdienę veiklą.

Šaltiniai

  1. [1] [Maritime-executive.com | 2026-10-27] Svitzer: Better Towage Can Unlock Productivity for Ports
  2. [2] [Dev.to | 2026-10-27] AI's Payoff Problem Is Bigger Than You Think
  3. [3] [Lrt.lt | 2026-10-27] Kaip pasirinkti profesiją, kurios dar net nėra? Ekspertai pataria, į ką atkreipti dėmesį
  4. [4] [Lrt.lt | 2026-10-27] „Google“ investuos 13 mlrd. eurų į skaitmeninę infrastruktūrą Suomijoje