Šis puslapis seka vienos istorijos vystymąsi. Vietoje atskirų straipsnių, kurie kartojasi kasdien, čia rasite chronologišką įvykių grandinę su visomis atnaujinimo žinutėmis vienoje vietoje.
Kinijos bendrovės per savaitgalį pristatė atvirojo kodo DI modelius su iki 2,8 trilijono parametrų. Tai ne tik technologinis šuolis, bet ir strateginis ėjimas, kuriuo siekiama sumažinti pasaulinę priklausomybę nuo JAV uždarų ekosistemų.
„LM Studio“ išleido „Bionic“ – DI agentą, kuris indeksuoja kodą, siūlo pakeitimus ir transkribuoja balsą vietiniame įrenginyje. Tačiau perjungus į debesį, nulinio duomenų saugojimo pažadas reguliuojamoms įmonėms tėra žodinis.
Meta šiemet investuos iki 145 mlrd. USD į DI, tačiau agentų technologijos nevyksta pagal planą – reorganizacija sužlugo moralę, o reikšmingi rezultatai laukiami tik po 3–6 mėnesių.
Paryžiaus „Mistral AI“ skelbia 4 mlrd. eurų investicijų planą duomenų centrums ir modelius, kurie veikia mobiliuose įrenginiuose – europos alternatyva JAV gigantams.
OIST profesorius Tsumoru Shintake simuliacijoje parodė, kad perprojektuota High-NA EUV optika gali gaminti 2–3 nm elementus ketvirtadalyje kainos, ką galėtų pabranginti AI skaičiavimą ir duomenų centrus.
„Signal“ fondo prezidentė Meredith Whittaker perspėja, kad naujos kartos DI agentai reikalauja pavojingai plačios prieigos prie asmeninių duomenų, pažeidžiančios privatumą.
JAV federalinė energetikos komisija įvedė naują tvarką, siekdama sutrumpinti AI duomenų centrų prijungimą prie tinklo iki 90 dienų, visą finansinę naštą perkeliant technologijų milžinams.
Net 71 proc. amerikiečių nepritaria duomenų centrų statyboms šalia savo namų. Šis staigus nuomonės lūžis rodo ne tik ekologinį nerimą, bet ir bejėgiškumą prieš AI technologijų keliamas ekonomines grėsmes.