Dirbtinio intelekto (DI) bumas JAV susidūrė su netikėta fizine kliūtimi – senstančiu elektros tinklu ir metalo trūkumu. Nors visos akys nukreiptos į pažangiausius procesorius, technologijų milžinų plėtrą vis dažniau stabdo paprasti variniai kabeliai, transformatoriai ir lydyklų trūkumas.

Varis kaip pagrindinis stabdis

DI infrastruktūros plėtra remiasi ne tik procesoriais, bet ir fizine elektros tiekimo grandine: transformatoriais, skirstomaisiais įrenginiais (switchgear), jungtimis ir tūkstančiais kilometrų kabelių. Beveik kiekvienas šios grandinės elementas reikalauja milžiniško vario kiekio. Tačiau JAV šiuo metu trūksta lydyklų ir perdirbimo gamyklų, kurios iškastą rūdą paverstų technologijoms tinkamu metalu.

Norėdama užpildyti šią kritinę grandį, bendrovė „Grupo México“ analitikams pranešė, kad per ateinančius trejus metus ketina investuoti nuo 4 iki 6 mlrd. USD į savo JAV padalinį „Asarco“. Šis planas apima „Ray“ ir „Silver Bell“ kasyklų Arizonoje plėtrą bei „Hayden“ lydyklos ir perdirbimo gamyklos atnaujinimą (apie šiuos planus pranešė Reuters).

Palyginimui, 2024 metais „Asarco“ išlaidos siekė vos 101 mln. USD. Naujasis investicijų tempas metiniu pagrindu bus maždaug 13–20 kartų didesnis. Metalo paklausą tiesiogiai patvirtina ir kiti rinkos žaidėjai: bendrovės „Freeport“ vadovė Kathleen Quirk teigė, kad klientai visoje JAV praneša apie stiprią vario paklausą bei užsakymus, susijusius su DI duomenų mecenais ir energijos infrastruktūra. Vario kainos šuolis iškalbingas – realizuota vario kaina pasiekė 6,17 USD už svarą, palyginti su 4,54 USD prieš metus.

Skirtingi tiekėjų tempai

Reikalingos įrangos paklausa auga kartais, tačiau tiekėjų grandinėje nauda pasiskirsto netolygiai. Keturių didžiųjų bendrovių, kurios statai pagrindą AI duomenų centrams, pajamų terminai ir rizikos profiliai atrodo visiškai skirtingai.

Kol vienos įmonės jau fiksuoja rekordinius rezultatus, kitos vis dar laukia, kol užsakymai pavers realiomis įplaukomis. Pavyzdžiui, bendrovės „GE Vernova“ vadovas Scottas Strazik atskleidė, kad pirmoje metų pusėje apie 5 mlrd. USD užsakymų iš bendros 14 mlrd. USD sumos buvo gauta būtent iš duomenų centrų. Įrangos sektoriaus pagreitis akivaizdus – bendrovės elektrifikacijos segmentas padidino pajamas 68 % iki 3,6 mlrd. USD.

Kartu auga ir bendras pramonės atsilikimas nuo poreikių. Vieno iš sektoriaus lyderių „Eaton“ vadovas nurodė, kad bendras JAV duomenų centrų neįvykdytų užsakymų rezervas (backlog) išaugo iki 307 gigavatų (GW) – tai atitinka net 15 metų darbo apimtis pagal 2025 m. statybų tempus.

Tinklo efektyvumo dilema

Šalia žaliavų bado ryškėja ir pačios elektros tinklo architektūros problema. Priežiūros organizacijos NERC (Šiaurės Amerikos elektros patikimumo korporacijos) vertinimu, nauji duomenų centrai sudarys didžiąją dalį prognozuojamo elektros poreikio augimo per ateinantį dešimtmetį. Tačiau kaip ši energija turi pasiekti objektus, atveria gilią dilemą.

Komunalinių paslaugų įmonės yra suinteresuotos statyti naują brangiai kainuojančią infrastruktūrą. „Energy and Policy Institute“ vykdomasis direktorius Davidas Pomerantzas paaiškina mechanizmą: kai komunalinės įmonės stato naujus objektus, jos pritraukia Wall Street investuotojų lėšas ir užsitikrina itin aukštą, maždaug 10 % grąžą.

Alternatyvą siūlo energetikos ekspertai. Švarios energijos konsultacijų bendrovės „Multiplier“ partneris Jigar Shah pažymi, kad duomenų centrų operatoriai galėtų statyti mažesnius objektus ten, kur esamas tinklas jau turi nepanaudotų pajėgumų.

„Jei duomenų centrų apkrovos augimą pritaikytumėte prie esamo tinklo, tarifai visiems vartotojams gerokai sumažėtų“, – teigia J. Shah. Taip yra todėl, kad esama infrastruktūra jau turi milžiniškas fiksuotąsias sąnaudas. Jei naujas didelis vartotojas prisijungia prie esamo tinklo ir padengia jų dalį, įprastų vartotojų sąskaitos krenta.

Tačiau praktikoje tai vyksta retai. J. Shah teigimu, plėtotojams tiesiog paprasčiau sudaryti sutartį dėl vieno gigavato (1 000 megavatų) galios duomenų centro, nei ieškoti būdų, kaip išmėtyti 40 mažesnių objektų po 25 megavatus.

Saugikliai ir rinkos įtampa

Suprasdamos tinklo rizikas, technologijų bendrovės bando kurti naujus finansavimo modelius. Minesotoje, nedideliame Paik Islando mieste, „Google“ planuoja 780 megavatų duomenų centrą. Pagal susitarimą su elektros tiekėja „Xcel Energy“, „Google“ padės finansuoti 1 400 megavatų vėjo, 200 megavatų saulės energijos ir 300 megavatų baterijų saugyklų prijungimą prie vietos tinklo.

„Xcel Energy“ atstovė Amanda Rome pabrėžė, kad pagal sutartį „Google“ įsipareigoja mokėti už papildomus pajėgumus net ir tuo atveju, jei nesunaudos visos elektros. Taip siekiama apsaugoti kitus vartotojus nuo rizikos, jei technologijų plėtra staiga sulėtėtų.

Rizika išlieka reliatyvi. Nepaisant optimistinių vario ir įrangos gamintojų ataskaitų, „Meta“ pastarasis finansinis pranešimas paliko neatsakytą klausimą, kaip tiksliai bus apmokama kita DI infrastruktūros banga. Tai iš karto sukėlė spaudimą įrangos tiekėjų akcijoms. Kartu debesijos sektorių sukrėtė Elono Musko įspėjimas, kad daugelis šios srities įmonių gali neatlaikyti konkurencijos ir žlugti, o tai išaušino kelių debesijos paslaugų bendrovių akcijų krytį.

Artimiausi treji metai parodys, ar milžiniškos investicijos į JAV vario lydyklas ir tinklo atnaujinimą spės laiku nuimti įtampą nuo senstančios infrastruktūros, kol DI energijos paklausa nepasiekė kritinės ribos.

Šaltiniai

  1. [1] [Cnbc.com | 2026-10-19] How AI data centers are reshaping America's aging grid
  2. [2] [247wallst.com | 2026-10-24] This $6 Billion Investment Could Open a Relief Valve for America’s AI and Power-Grid Boom
  3. [3] [Aol.com | 2026-10-24] This $6 Billion Investment Could Open a Relief Valve for America’s AI and Power-Grid Boom
  4. [4] [Biztoc.com | 2026-10-24] This $6 Billion Investment Could Open a Relief Valve for America’s AI and Power-Grid Boom