Per pastarąjį dešimtmetį neurobiologai užfiksavo, kad neuronų atsakas į tą patį dirgiklį laikui bėgant keičiasi net tada, kai joks naujas mokymasis nevyksta. Naujausias tyrimas parodė tokį reiškinį ir pirminėje regos žievėje pelių smegenyse, nors ši sritis ilgai buvo laikoma patikimu ir pastoviu jutiminės informacijos koduotoju. Tai verčia peržiūrėti prielaidas apie tai, kaip smegenys išlaiko stabilius vaizdinius vaizdus.

Kaip poslinkis pasireiškia regos žievėje

Tyrėjai pelėms rodė 30 sekundžių trukmės filmuką kartojamą iki septynių savaičių ir registravo kelių šimtų neuronų aktyvumą. Atskirų ląstelių atsakas į tą patį vaizdą svyravo, tačiau visos populiacijos aktyvumo modelis liko pakankamai nuoseklus, kad jį būtų galima iššifruoti ir atpažinti dirgiklį. Tai rodo, kad smegenys gali remtis kolektyviniu neuronų darbu, o ne pavienių ląstelių pastovumu.

Ji Xia, tyrimo vadovė, pažymėjo, kad smegenų lankstumas yra žinomas dalykas mokymosi metu, tačiau netikėta, jog toks poslinkis vyksta ir be jokių naujų patirčių. Ankstesni darbai jau buvo aptikę panašų reiškinį hipokampe ir užpakalinėje parietalinėje žievėje, tad regos žievės duomenys rodo, kad nestabilumas gali būti platesnė nervinių grandinių savybė.

Kodėl tai keičia supratimą apie atminties stabilumą

Pirminė regos žievė tradiciškai buvo suvokiama kaip sritis, kurioje jutiminė informacija koduojama patikimai ir be didelių pokyčių. Nauji rezultatai rodo, kad net čia neuronų populiacijos aktyvumas evoliucionuoja per dienas ir savaites. Tai kelia klausimą, kaip smegenys išlaiko nuoseklią atminties reprezentaciją, kai fizinis pagrindas nuolat kinta.

Atminties apibrėžimas apima tiek elgesio lygmens išraišką, tiek fizinius neuronų pokyčius. Reprezentacinis poslinkis gali būti vienas iš mechanizmų, per kurį šie fiziniai pokyčiai vyksta net sensorinėse srityse. Kol kas neaišku, ar tas pats populiacijos signalas pasiekia ir tolesnes smegenų sritis, kurios naudoja regos informaciją sprendimams priimti.

Kas lieka neaišku

Tyrimas nepatvirtino, ar poslinkio greitis regos žievėje sutampa su kitomis sritimis. Taip pat nežinoma, kaip šis reiškinys dera su ilgalaikės atminties formavimu per kartojimą ar miego metu vykstančia konsolidacija. Daugelis mokslininkų vis dar vertina, ar toks nestabilumas yra bendras principas visose smegenų srityse.

Artimiausi tyrimai turėtų parodyti, ar poslinkis veikia regos užduočių atlikimą ir ar nauji duomenų analizės metodai padės susieti šį reiškinį su atminties atkūrimu. Tai gali pakeisti esamus atminties modelius, jei paaiškės, kad stabilumas atsiranda ne iš pavienių neuronų pastovumo, o iš populiacijos lygmens organizacijos.

Šaltiniai

  1. [1] [Nature.com | 2026-10-14] Symmetries and continuous attractors in disordered neural circuits | Nature Neuroscience
  2. [2] [Sciencedaily.com | 2026-10-13] Neurons in visual cortex of the brain ‘drift’ over time | ScienceDaily
  3. [3] [En.wikipedia.org | 2026-10-15] Memory
  4. [4] [En.wikipedia.org | 2026-10-15] Place cell