Dirbtinis intelektas stiprina lyčių nelygybę ir didina smurtą internetinėje erdvėje

Sparčiai besivystančios dirbtinio intelekto (DI) technologijos, kurios turėtų tapti pažangos varikliu, vis dažniau tampa įrankiu, įtvirtinančiu lyčių nelygybę ir keliančiu grėsmę moterų saugumui. Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, ši technologija tampa priemone, kuria siekiama diskredituoti ar įbauginti moteris, o pati DI kūrimo industrija vis dar išlieka uždara ir nepakankamai atstovaujama moterų.

Smurto mastas ir formos

JT Žmogaus teisių tarybai pateikti duomenys atskleidžia nerimą keliančią statistiką: beveik kas ketvirta apklausta žmogaus teisių gynėja, aktyvistė ar žurnalistė yra patyrusi su dirbtiniu intelektu susijusį smurtą internete. Dar labiau šokiruoja JT Žmogaus teisių vyriausiojo komisaro pavaduotojo @Dabokunda pateiktas vertinimas, jog net 99 proc. visų asmenų, tapusių DI „deepfake“ (tikroviškai suklastotų vaizdų ar vaizdo įrašų) taikiniais, yra moterys.

Šis smurtas pasireiškia įvairiomis formomis:

* Privatumo pažeidimai: 12 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų asmeninės nuotraukos buvo platinamos be sutikimo.

* Manipuliuotas turinys: 6 proc. moterų susidūrė su „deepfake“ technologijomis, kuriomis siekiama sukurti tikroviškus, tačiau melagingus vaizdo įrašus ar atvaizdus.

* Priekabiavimas: dalis moterų pranešė apie nepageidaujamus seksualinio pobūdžio pasiūlymus, siunčiamus per skaitmeninius pranešimus.

Sisteminis šališkumas technologijų kūrime

Ekspertų vertinimu, viena iš pagrindinių problemų – moterų vaidmens trūkumas kuriant DI sistemas. „UN Women“ duomenimis, kol technologijų kūrimo procese trūksta įvairovės, DI modeliai dažnai perima ir sustiprina visuomenėje vyraujančius stereotipus. Tai nėra tik techninė klaida; tai sisteminis iššūkis, dėl kurio technologijos klaidingai interpretuoja lyčių vaidmenis, o tai savo ruožtu tiesiogiai veikia moterų saugumą.

Platesnis kontekstas: nuo asmeninio smurto iki politinių manipuliacijų

DI piktnaudžiavimo problema neapsiriboja tik asmeniniu smurtu – ji tampa neatsiejama šiuolaikinės politinės kovos dalimi. Stebint politinius procesus, pavyzdžiui, Australijoje, kyla įtarimų dėl „dirbtinio intelekto varomų“ veiksmų, kai socialiniuose tinkluose platinamas didelis kiekis vienos politinės jėgos palaikymą skatinančių įrašų.

Tokie pavyzdžiai rodo, kaip lengvai DI gali būti pritaikytas formuoti viešąją nuomonę. Kai milijonai žmonių stebi svarbius įvykius, pavyzdžiui, pasaulio futbolo čempionato rungtynes, politikai ir įvairios grupės naudojasi skaitmeniniais kanalais auditorijai pasiekti. Pavyzdžiui, Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese, reaguodamas į futbolo rungtynes, socialiniuose tinkluose rašė: „Go #socceroos #fifaworldcup2026 the whole country is cheering for you“. Tačiau šalia autentiško bendravimo vis dažniau atsiranda dirbtinai sukurto srauto, kur riba tarp tikrovės ir manipuliacijos tampa sunkiai įžiūrima.

Išvada

Ateityje šios problemos gali tik aštrėti. DI technologijų bumas, kurį „SoftBank“ įkūrėjas Masayoshi Son vadina dar tik „pradine stadija“, reikalauja didesnio skaidrumo ir griežtesnės atsakomybės. Kol nebus užtikrinta etiška DI plėtra, moterys ir toliau išliks pagrindiniais taikiniais skaitmeninėje erdvėje, o technologijos – įrankiu, galinčiu ne tik kurti, bet ir griauti socialinį saugumą.

Šaltiniai

  1. [1] [Afr.com | 2026-06-21] One Nation’s surge in the polls is powered by human bots
  2. [2] [Technologyreview.com | 2026-06-25] The Download: introducing the Engineering issue
  3. [3] [Nasa.gov | 2026-06-25] Roman Telescope Comes to Kennedy
  4. [4] [News.un.org | 2026-06-23] AI is getting women wrong as gender bias persists, data reveals | UN News
  5. [5] [Downtoearth.org.in | 2026-06-22] UN Women warns AI is reinforcing gender bias and online abuse