Žmogaus sukelta klimato kaita dvigubai padidino gaisrų riziką Prancūzijoje, 20 kartų Ispanijoje

Žmogaus sukelta klimato kaita padarė ekstremalias oro sąlygas, kurios liepos mėnesį kurstė gaisrus pietvakarių Prancūzijoje, dvigubai tikėtesnes, o centrinėje Ispanijoje – net 20 kartų tikėtesnes. Tai rodo tarptautinės mokslininkų grupės „World Weather Attribution“ atlikta analizė.

20 kartų didesnė tikimybė

Mokslininkai, tiriantys klimato kaitos vaidmenį ekstremaliuose orų reiškiniuose, vertino istorinius duomenis apie karštas, sausas ir vėjuotas sąlygas, kurios sukuria palankią terpę gaisrams plisti. Analizė parodė, kad dabartinėmis klimato sąlygomis tokio intensyvumo gaisrai pietvakarių Prancūzijoje gali kilti kartą per 20 metų, o centrinėje Ispanijoje – kartą per šešerius metus. Rizika išaugo. Per pastaruosius 26 metus atšilimas patrigubino sunkių gaisrų rizikos sąlygas Ispanijoje ir 40 procentų padidino jų tikimybę Prancūzijoje.

Žmogaus sukelta klimato kaita dvigubai padidino gaisrų riziką Prancūzijoje, 20 kartų Ispanijoje

Degalai miškuose ir apleistos žemės

Ispanija šią vasarą išgyvena karščiausią laikotarpį per visą stebėjimų istoriją. Po itin drėgno sausio mėnesio augmenija suvešėjo, tačiau vėliau užklupusi sausra pavertė ją lengvai užsiliepsnojančiu kuru. Friederike Otto, Londono imperinio koledžo klimato mokslininkė, pabrėžia, kad Ispanijoje situaciją sunkina ir žemės ūkio paskirties plotų apleidimas – neprižiūrimi krūmynai ir medžiai džiūsta, tapdami gaisrų židiniais. Prancūzijos Bordo regione situacija kitokia. Ten gaisrus kursto tankūs pušynai, kurie užsidegę dega itin intensyviai.

Istoriniai mastai

Liepos 13–28 dienomis Ispanijoje išdegė apie 140 000 hektarų miškų. Ávila provincijoje kilęs gaisras sunaikino 44 000 hektarų – tai didžiausias ir destruktyviausias gaisras Ispanijos istorijoje. Prancūzijoje, Žirondos regione, liepsnos pasigėrė 40 000 hektarų, o tai yra antras pagal dydį vieno gaisro nuniokotas plotas šalyje nuo Antrojo pasaulinio karo.

Būtinybė stiprinti prevenciją

Mokslininkų išvados pabrėžia, kad būtina ne tik spartinti gaisrų prevencijos priemonių įgyvendinimą, bet ir didinti investicijas į reagavimo į ekstremalias situacijas pajėgumus. Kadangi ekstremalus karštis ir sausra tampa vis dažnesni bei intensyvesni, gaisrų gesinimo strategijos turi būti pritaikytos prie naujos realybės. Ateityje tikimasi, kad gaisrų rizikos vertinimas taps dar tikslesnis, integruojant palydovinius duomenis su vietos miškų inventorizacijos rodikliais. Tai leis geriau suprasti, kaip skirtingi kraštovaizdžiai reaguoja į kintantį klimatą ir kurios priemonės yra efektyviausios stabdant ugnies plitimą.

Šaltiniai

Dažniausi klausimai

Kaip žmogaus sukelta klimato kaita paveikė gaisrų riziką Prancūzijoje ir Ispanijoje?

Žmogaus sukelta klimato kaita padarė ekstremalias oro sąlygas, kurstančias gaisrus, dvigubai tikėtesnes pietvakarių Prancūzijoje ir 20 kartų tikėtesnes centrinėje Ispanijoje.

Kodėl Ispanijoje šią vasarą kilo itin didelė gaisrų rizika?

Ispanijoje gaisrų riziką padidino po drėgno sausio užklupusi sausra, pavertusi suvešėjusią augmeniją lengvai užsiliepsnojančiu kuru, bei apleisti žemės ūkio plotai, kuriuose džiūsta neprižiūrimi krūmynai ir medžiai.

Kokie buvo liepos mėnesį vykusių gaisrų mastai Ispanijoje ir Prancūzijoje?

Ispanijoje liepos 13–28 dienomis išdegė apie 140 000 hektarų miškų, o Ávila provincijoje kilęs gaisras buvo didžiausias šalies istorijoje. Prancūzijos Žirondos regione ugnis nuniokojo 40 000 hektarų, tai yra antras pagal dydį vieno gaisro nuniokotas plotas šalyje nuo Antrojo pasaulinio karo.

Ką mokslininkai siūlo daryti, siekiant kovoti su dažnėjančiais gaisrais?

Mokslininkai pabrėžia būtinybę spartinti gaisrų prevencijos priemonių įgyvendinimą, didinti investicijas į reagavimo pajėgumus bei pritaikyti gesinimo strategijas prie dažnėjančių ekstremalių karščių ir sausrų.