Vienuolikmetės Lyhannos žūtis: sisteminės Prancūzijos teismų sistemos spragos ir prarastas pasitikėjimas

Vienuolikmetės Lyhannos nužudymas Prancūzijoje tapo skaudžiu katalizatoriumi, atskleidusiu gilias ir ilgai ignoruotas sistemines teisingumo sistemos ydas. Ši tragedija nėra tik pavienis kriminalinis įvykis – tai sisteminė nesėkmė, kurią ekspertai ir visuomenės veikėjai įvardija kaip ilgą laiką dokumentuotą, tačiau politiškai ignoruotą problemą.

„Sisteminis nepakankamumas“: nuo žinojimo iki neveiklumo

Solène Podevin-Favre, organizacijos „Face à l'inceste“ prezidentė ir buvusi nepriklausomos komisijos Ciivise bendradarbė, pabrėžia, kad Lyhannos mirtis yra „sisteminis nepakankamumas“, apie kurį buvo žinoma metų metus. Pasak jos, pagrindinė problema Prancūzijoje nėra ekspertizės ar rekomendacijų trūkumas, o „nuolatinė praraja tarp žinojimo ir veiksmų“.

Ši praraja ypač ryški įtariamojo istorijoje: dar nuo 2017 metų asmuo buvo figūravęs skunduose ir tyrimuose dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius. Nors šie įtarimai buvo paremti medicininiais įrodymais, Prancūzijos teisingumo sistema nesugebėjo imtis būtinų veiksmų, kad užkirstų kelią tolesniems nusikaltimams.

Kodėl sistema nefunkcionuoja?

Ekspertų vertinimu, teisingumo sistemos griūtį lemia keli tarpusavyje susiję veiksniai:

* Institucinė perkrova ir resursų trūkumas: Tyrimai dažnai vykdomi skubotai, o prokurorų sprendimai priimami esant dideliam darbo krūviui, kas tiesiogiai mažina darbo kokybę.

* Profesinių įgūdžių stoka: Pastebima, kad specialistams trūksta tinkamo pasirengimo, o vaikų apklausos dažnai neatlieka nustatytų protokolų, todėl svarbi informacija lieka nepastebėta.

* Reagavimo vėlavimas: Skundai dažnai lieka neišnagrinėti metų metus, o tai paverčia teisingumo sistemą neveiksminga apsaugos priemone.

Lyhannos tėvų advokatas François de Roujou de Boubée pabrėžia, kad didesni teismų sistemos resursai galėjo užkirsti kelią šiai tragedijai, tačiau vien finansavimo nepakanka. S. Podevin-Favre teigimu, esminis klausimas yra politinės valios stoka: „Turime savęs paklausti, kodėl politinės sistemos nuolat pripažįsta šias nesėkmes, tačiau nesiima struktūrinių reformų, būtinų joms išvengti.“

Vyriausybės reakcija ir visuomenės spaudimas

Vidaus reikalų ministras Géraldas Darmaninas viešai pripažino „siaubingą valstybės ir teismų sistemos nesėkmę“, tačiau atmetė raginimus atsistatydinti. Nors vyriausybė siekia suvaldyti krizę, visuomenės mobilizacija rodo augantį reikalavimą ne tik atsakomybės, bet ir realaus vaiko apsaugos mechanizmo, kuris veiktų prevenciškai, o ne reaguotų į jau įvykusias tragedijas.

2021 metais įsteigta nepriklausoma komisija Ciivise buvo žingsnis teisinga linkme, tačiau, kaip rodo pastarieji įvykiai, be politinio ryžto įgyvendinti struktūrinius pokyčius, tokios iniciatyvos rizikuoja likti tik popieriniais dokumentais.

Kodėl tai svarbu?

Lyhannos atvejis yra lakmuso popierėlis visai Prancūzijos teisinei bazei. Kai sistema nustoja veikti kaip apsauginis mechanizmas, visuomenės pasitikėjimas valstybės institucijomis patiria didžiulį smūgį. Ši tragedija dar kartą primena, kad teisingumo sistemos efektyvumas matuojamas ne tik priimtų įstatymų gausa, bet ir gebėjimu laiku reaguoti į įspėjamuosius signalus, kurie, kaip rodo 2017 metų pavyzdys, dažnai yra akivaizdūs, tačiau ignoruojami.

Artimiausiu metu Prancūzijos vyriausybei teks atsakyti į nepatogų klausimą: ar bus imtasi esminių reformų, kurios užtikrintų, kad vaiko apsauga taptų prioritetu, o ne tik politine deklaracija po įvykusios nelaimės?

Šaltinis	Patikimumo lygmuo	Patvirtina teiginių
france24.com	Bendras	4
modernghana.com	Bendras	2
reuters.com	Top-authority	1

Vienuolikmetės Lyhannos žūtis: sisteminės Prancūzijos teismų sistemos spragos ir prarastas pasitikėjimas