Ukrainos dronų smūgis Sankt Peterburge: „Rusijos Davoso“ išvakarėse – dūmai virš V. Putino gimtojo miesto
Trečiadienį, birželio 3 d., Rusijos Sankt Peterburgą sudrebino Ukrainos tolimojo nuotolio dronų ataka, kurios taikiniu tapo naftos terminalas. Incidentas įvyko itin simboliniu metu – mieste, kuriame gimė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, vyko svarbiausias šalies ekonominis forumas, dažnai vadinamas „Rusijos Davosu“. Šis renginys yra skirtas pritraukti užsienio kapitalą, tačiau dronų ataka ir virš miesto pakilę juodi dūmai tapo ryškiu priminimu apie karo realybę, kurią Kremlius stengiasi užgožti.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad šia operacija buvo siekiama smogti „teisėtiems taikiniams“, susijusiems su Rusijos karo pastangomis. Pasak V. Zelenskio, tai yra nuoseklios strategijos dalis: „Tik laiko klausimas, kada galėsime padidinti savo masinių smūgių mastą“. Prezidentas taip pat išreiškė frustraciją dėl vėluojančių ginkluotės pirkimų, pabrėždamas, kad „laukimas užtruko per ilgai“.
Smūgiai strateginiuose objektuose
Dronų atakos neapsiribojo vien naftos terminalu. Palydovinės „Vantor“ nuotraukos užfiksavo gaisrus Kronštato karinėje jūrų bazėje, kurioje buvo taikytasi į Rusijos valdomų raketų korvetę „Boikiy“. Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi patvirtino, kad dronai sėkmingai pasiekė šį laivą, esantį sausajame doke. Be to, pranešama apie dronų smūgius ginklų gamybos gamyklai Tambovo srityje, esančioje už 600 kilometrų nuo Ukrainos sienos.
Šie įvykiai rodo reikšmingą Ukrainos tolimojo nuotolio smūgių pajėgumų plėtrą. Nors Rusijos valdžios institucijos oficialiai patvirtino tik tai, kad dronai „taikėsi į Sankt Peterburgo infrastruktūrą“, vengdamos detalių apie žalą, faktas, kad buvo trumpam sustabdyti skrydžiai ir apribotas mobilusis internetas, rodo operacijos mastą ir sukeltą chaosą.
Kodėl tai svarbu?
Ši ataka turi dvigubą reikšmę. Pirma, tai yra taktinis smūgis Rusijos logistikai ir kariniam jūrų laivynui. Antra, tai yra psichologinis ir politinis iššūkis Kremliui. „Rusijos Davoso“ metu, kai Maskva bando įtikinti likusius tarptautinius partnerius savo rinkos stabilumu, dronų ataka Sankt Peterburge demonstruoja, kad Rusijos oro gynyba nėra pajėgi apsaugoti net strategiškai svarbiausių miestų.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pripažino, kad „Rusijos giluminiai smūgiai jau įgavo sisteminį pobūdį“, tačiau Rusijos pusė pateikia prieštaringus duomenis apie numuštų dronų skaičių, siekdama sumenkinti atakos sėkmę.
Tuo tarpu NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, lankydamasis Kyjive, pabrėžė, kad Vakarų parama, įskaitant perėmėjų raketų tiekimą, išlieka gyvybiškai svarbi, nors ją riboja gamybos pajėgumai. M. Rutte taip pat griežtai kritikavo Rusijos mobilizacijos politiką, teigdamas, kad „jauniems rusams ir jų šeimoms Maskva parduoda apgaulingą sandorį“, pasmerkdama karius prastam aprūpinimui ir menkoms galimybėms išgyventi mūšio lauke.
Šis incidentas dar kartą patvirtina, kad karas nebėra lokalizuotas fronto linijoje. Ukrainos gebėjimas smogti giliai Rusijos teritorijoje verčia Kremlių perskirstyti gynybos išteklius ir rodo, kad karinis spaudimas Rusijos viduje tik stiprės.