Trampo ketinimas kalbėtis su Taivano prezidentu: naujas geopolitinės įtampos židinys

JAV prezidentas Donaldas Trampas trečiadienį patvirtino ketinantis surengti pokalbį su Taivano prezidentu Lai Ching-te. Šis žingsnis, jei bus įgyvendintas, taps precedento neturinčiu įvykiu, galinčiu iš esmės pakeisti nusistovėjusią diplomatinę tvarką ir dar labiau paaštrinti įtampą tarp Vašingtono bei Pekino.

Nors oficialiai pokalbis dar nėra suplanuotas, kaip nurodo su situacija susipažinę šaltiniai, pats Trampo viešas pareiškimas rodo, kad tai nėra atsitiktinis „kalbinis paslydimas“. Tai jau antras kartas per savaitę, kai JAV vadovas užsimena apie būsimą kontaktą su Taivano lyderiu – pirmą kartą ši tema buvo paliesta po vizito Pekine, kur Trampas susitiko su Kinijos vadovu Xi Jinpingu.

Diplomatinių normų išbandymas

Tiesioginiai valstybių vadovų pokalbiai tarp JAV ir Taivano yra itin retas reiškinys – tokia praktika faktiškai nutrūko 1979 metais, kai Vašingtonas oficialų diplomatinį pripažinimą perkėlė iš Taipėjaus į Pekiną. Nuo to laiko santykiai buvo palaikomi neoficialiais kanalais, siekiant išlaikyti trapią pusiausvyrą Taivano sąsiauryje.

Pats Lai Ching-te, kurį Pekinas atvirai vadina separatistu, išreiškė pasirengimą dialogui. Pasak Taivano prezidento, jei pokalbis įvyks, jis pabrėš savo vyriausybės įsipareigojimą išlaikyti esamą padėtį (status quo). „Taivano žmonės siekia demokratinio ir laisvo gyvenimo būdo, o demokratija ir laisvė neturėtų būti laikomi provokacija“, – teigė Lai, pridurdamas, kad būtent Kinija kelia grėsmę taikai, vykdydama masinę karinę plėtrą Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.

Ginklai kaip derybų įrankis

Šio diplomatinio manevro fone tvyro didžiulis neapibrėžtumas dėl 14 mlrd. dolerių vertės ginklų pardavimo sandorio Taivanui. Nors Trampo administracijos atstovai pabrėžia, kad dabartinis prezidentas Taivanui patvirtino daugiau ginklų pardavimų nei bet kuris jo pirmtakas, pats Trampas šį sandorį viešai įvardijo kaip „derybinę kortelę“ su Kinija.

Tokia pozicija kelia nerimą tiek Taipėjuje, tiek JAV Kongrese. Politico analitikų vertinimu, ginklų pardavimo sustabdymas būtų tiesioginis 1979 m. Taivano santykių įstatymo pažeidimas, nes šis teisės aktas įpareigoja JAV aprūpinti Taivaną gynybinio pobūdžio ginklais, skirtais atgrasyti galimą agresiją. Nors respublikonų ir demokratų įstatymų leidėjai ragina tęsti šiuos pardavimus, Trampo retorika apie „nuostabius“ santykius su Xi Jinpingu verčia abejoti, ar Vašingtonas išlaikys tvirtą paramą salai.

Kodėl tai svarbu?

Kinijos pozicija išlieka kategoriška: po susitikimo su Trampu Pekinas oficialiai pareiškė, kad „Taivano klausimas yra svarbiausias klausimas Kinijos ir JAV santykiuose“. Trampo pasisakymas, kuriame jis užsiminė apie „Taivano problemą“, atspindi Pekino vartojamą terminologiją, o tai tik dar labiau didina geopolitinį neapibrėžtumą.

Šiuo metu situacija primena sudėtingą šachmatų partiją. Viena vertus, Trampas demonstruoja norą bendrauti su visomis pusėmis, tačiau kita vertus, jo taktika naudoti Taivano saugumą kaip svertą derybose su Kinija kelia pavojų regioniniam stabilumui. Kol nėra aišku, ar pokalbis su Lai Ching-te įvyks ir kokia bus jo darbotvarkė, pasaulis stebi, ar JAV prezidentas išdrįs peržengti dešimtmečius galiojusias diplomatines „raudonąsias linijas“.

Šaltiniai

  1. [1] [reuters.com | Wed, 20 Ma] Trump to speak with Taiwan's president in a new challenge for US-China relations - Reuters
  2. [2] [msn.com | Thu, 21 Ma] Trump plans unprecedented call with Taiwan leader amid China tensions - MSN
  3. [3] [politico.com | Wed, 20 Ma] Trump says he’ll talk to Taiwan’s president amid arms deal negotiations - Politico