Rusijos kilmės verslininkas, keičiantis Europos ginklavimosi paradigmą: pigių raketų era prieš biurokratijos lėtumą

Prieš dešimtmetį Michailas Kokorichas paliko Rusiją, nešdamasis svajonę tapti kosmoso verslo magnatu. Šiandien šis 49 metų Sibire gimęs verslininkas, 2024 m. oficialiai atsisakęs Rusijos pilietybės ir tapęs Grenados piliečiu, stovi prie kitos revoliucijos slenksčio. Jo vadovaujama gynybos technologijų įmonė „Destinus“ siekia užpildyti kritines Europos karinio pajėgumo spragas, kurias žemynas ignoravo dešimtmečius.

Kokoricho kelionė prasidėjo 2012 metais, kai politinė aplinka Rusijoje, kur jis rėmė opozicijos jėgas, privertė jį persikelti į Jungtines Valstijas. Ten jis įkūrė kosminės transportavimo infrastruktūros startuolį „Momentus“. Tačiau 2021 m. verslininkas buvo priverstas pasitraukti iš vadovo pareigų dėl JAV reguliuotojų susirūpinimo jo turima Rusijos pilietybe. Ši odisėja galutinai baigėsi JAV Vertybinių popierių ir biržų komisijos (SEC) susitarimu, pagal kurį, kaip teigia pats Kokorichas, byla buvo „galutinai išspręsta nepripažįstant jokio nusižengimo“, sumokant 2 mln. JAV dolerių civilinę baudą ir sutinkant su penkerių metų draudimu eiti viešosios įmonės vadovo pareigas.

Ši patirtis tapo lemiamu postūmiu naujam verslui. Persikėlęs į Europą, Kokorichas 2021 m. Šveicarijoje įkūrė „Destinus“. Pradžioje orientuota į viršgarsinius lėktuvus, bendrovė 2022 m. atliko staigų strateginį posūkį į gynybos sektorių – tai išprovokavo Rusijos pradėta pilno masto invazija į Ukrainą. Šiandien įmonė, 2024 m. perkėlusi savo būstinę į Nyderlandus, jau yra pagaminusi tūkstančius tolimojo nuotolio dronų bei „Ruta Block 1“ mini sparnuotųjų raketų, skirtų Europos vyriausybėms ir dislokavimui Ukrainoje. Dėl šios veiklos „Destinus“ netgi buvo įtraukta į Rusijos vyriausybės potencialių taikinių Vakaruose sąrašą.

Strateginė spraga, kurią Europa ignoravo dešimtmečius

„Ilgo nuotolio smūgis yra viena didžiausių suverenių gebėjimų spragų šiuolaikinėje Europos gynyboje“, – leidiniui „Financial Times“ teigė M. Kokorichas. Ši įžvalga atveria skaudžią Europos realybę: šiuo metu žemynas turi itin ribotą vietinės gamybos ilgo nuotolio ginklų arsenalą, kurio pagrindą sudaro MBDA gaminamos iš oro paleidžiamos raketos „Storm Shadow/Scalp“, turinčios maždaug 500 km nuotolį.

Europos sostinės tik dabar pradeda suvokti realią situaciją po daugelio metų teorinių diskusijų apie „strateginę autonomiją“ nuo Vašingtono. Geopolitinį nerimą sustiprino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas atšaukti planus dislokuoti „Tomahawk“ raketas Vokietijoje. „Mes visi sutinkame su Trumpu dėl naštos pasidalijimo“, – „Financial Times“ pripažino vienas Europos NATO diplomatas.

Tačiau tradicinis Europos atsakas yra lėtas. Šešių šalių, įskaitant Vokietiją ir Prancūziją, remiama „Elsa“ iniciatyva, skirta kurti europietiškas tolimojo nuotolio raketas, turi nemažai projektų, tačiau dauguma jų nebus parengti iki XXI a. ketvirtojo dešimtmečio (2030-ųjų metų).

M. Kokorichas perspėja, kad laikas senka: „Žemynas neturi pramoninio atsako į smūgių apimtis, kurias Rusija nukreipia į Ukrainą. Ir mums trūksta metų tokiam atsakui sukurti.“

Vertikalios integracijos modelis: pamokos iš Elono Musko

Siekdamas išspręsti šią problemą, „Destinus“ vadovas pritaikė principą, kurį išgirdo dar 2012 m. asmeninio pokalbio su Elonu Musku metu „SpaceX“ gamykloje. „Elonas labai aiškiai pasakė, kad vienintelis būdas sumažinti raketų įrangos vieneto sąnaudas visa eile dydžių – kurti kritinius subkomponentus įmonės viduje“, – prisimena M. Kokorichas.

Šiandien „Destinus“, turinti beveik 1 000 darbuotojų keliose šalyse, pati gamina pagrindinius komponentus, įskaitant turboreakcinius variklius ir kovines galvutes. Tokia vertikali integracija leidžia kurti sistemas, kurios, pasak įkūrėjo, yra „10 kartų pigesnės nei tradicinės alternatyvos“, nors jis ir pripažįsta, kad „tai ne visada įmanoma“.

Šiuo metu bendrovė, jau generuojanti šimtų milijonų eurų pajamas ir veikianti pelningai, siekia pritraukti papildomą 200 mln. eurų investicijų etapą (prieš tai jau buvo sutelkta beveik 400 mln. eurų, įskaitant akcininkų paskolas ir 50 mln. eurų „Commerzbank“ kredito liniją). „Mes jau anksčiau rinkome lėšas ir vėl rinksime pinigus“, – sako M. Kokorichas.

Didžiausias įmonės technologinis statymas – „Ruta Block 2“ sistema, kurios skrydžio nuotolis viršija 700 km. Ją bendrovė planuoja pradėti gaminti bendradarbiaudama su Vokietijos gynybos milžine „Rheinmetall“. Pramonės ekspertai pažymi, kad po D. Trumpo sprendimų „Ruta Block 2“ gali tapti logišku ir greitu pasirinkimu Europos vyriausybėms. Negana to, jau 2025 m. planuojama pradėti „Ruta Block 3“ bandymus – šios sistemos tikslinis nuotolis turėtų siekti net 2 000 km (palyginimui, JAV „Tomahawk“ nuotolis yra apie 1 600 km).

Douglasas Barrie, Tarptautinio strateginių tyrimų instituto (IISS) karo aviacijos vyresnysis mokslo darbuotojas, vertindamas „Destinus“ perspektyvas, teigia: „Ar šie produktai patenka į sritį, kuri turėtų dominti daugelį Europos kariuomenių? Be abejo. Tačiau pagrindiniai klausimai būtų: kaip greitai įmonė gali išplėsti gamybą, su kuo jie bendradarbiauja ir iš kur gauna investicijų?“

Ukrainos pamoka: inovacijos iš būtinybės prieš tradicinę pramonę

Europos gynybos transformacija vyksta dviejų skirtingų greičių fone. Viena vertus, tradiciniai pramonės milžinai demonstruoja savo raumenis: Vokietijos ginkluotosios pajėgos neseniai pateikė „Rheinmetall“ 300 mln. eurų vertės dronų-kamikadzių užsakymą (su galimybe jį išplėsti iki 2,39 mlrd. eurų per septynerius metus). Šie dronai, kurių veikimo nuotolis siekia iki 100 km, o skrydžio trukmė – iki 70 minučių, buvo sėkmingai išbandyti FV-014 versijoje Vokietijos bandymų centre.

Kita vertus, karo Ukrainoje realybė reikalauja visiškai kitokio lankstumo ir požiūrio į inovacijas. „Rheinmetall“ vadovas Arminas Pappergeris neseniai sukėlė diskusijų bangą pareikšdamas, kad Ukrainos dronus gamina „ukrainiečių namų šeimininkės“, pridurdamas: „Jos virtuvėje turi 3D spausdintuvus ir gamina dalis dronams.“

Į šį pareiškimą griežtai sureagavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas strateginių pramonės šakų klausimais Oleksandras Kamyšinas. Nukirsdamas, kad „tai nėra inovacija“, jis pabrėžė, jog Ukrainos „Lego dronai“ jau sunaikino daugiau nei 11 000 Rusijos tankų. Reaguodama į tai, „Rheinmetall“ vėliau suskubo sušvelninti toną ir pabrėžė jaučianti „didžiausią pagarbą ukrainiečių žmonių didžiulėms pastangoms ginantis“ nuo Rusijos agresijos, įskaitant šalies „inovacijų jėgą ir kovinę dvasią“.

Šis konfliktas puikiai iliustruoja takoskyrą tarp brangios, lėtos vakarietiškos karinės pramonės ir pigių, masiškai gaminamų technologijų poreikio, kurį bando atliepti „Destinus“.

Naujoji Europos gynybos realybė

„Ar Europa pagaliau prabunda prieš rūsčią realybę, kad jai reikės pasirūpinti pačiai savimi?“ – klausia „Financial Times“.

Mikhailo Kokoricho ir „Destinus“ pavyzdys rodo, kad atsakas į šį klausimą gali ateiti ne iš tradicinių valstybinių biurokratinių aparatų, o iš lanksčių, riziką prisiimančių technologijų startuolių. Nors „Destinus“ vis dar turi įrodyti savo gebėjimą masiškai štampuoti ilgo nuotolio ginklus pramoniniu mastu, jų vykdomos programos keliose Europos šalyse žymi lūžio tašką. Žemynas, ilgus metus pasikliovęs JAV saugumo skėčiu, yra priverstas skubiai ieškoti pigesnių, greitesnių ir nepriklausomų gynybos sprendimų.

Šaltinis	Patikimumo lygmuo	Patvirtina teiginių
ft.com	Top-authority	1
ft.com	Top-authority	0
ft.com	Top-authority	0

Rusijos kilmės verslininkas, keičiantis Europos ginklavimosi paradigmą: pigių raketų era prieš biurokratijos lėtumą