2026 metais švietime, moksle ir sporto: didesni atlyginimai, trumpesni mokslo metai ir nauji egzaminų taisyklės
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja reikšmingi pokyčiai, kurie pakeis kiekvienos dienos realybę mokyklose, mokslo institucijose ir sporto rūmuose. Finansų ministerijos skaičiavimais, vidutiniškai „į rankas“ mokytojų atlyginimai augs 157 eurų, akademinių darbuotojų – 177 eurų, trenerių – 128 eurų. Lygiagrečiai trumpinami mokslo metai ir plėtojama galimybė perlaikyti neišlaikytus brandos egzaminus.
8,41 proc. pakėlimas: kaip skaičiuojama didelė dalis
Pagrindinis mechanizmas – dvigubas: 0,71 proc. padidėja pareiginės algos bazinis dydis, o 7,65 proc. – koeficientai. Šis derinys formuoja tą 8,41 proc. bendrą pokytį, kuris perka ne tik algas, bet ir visus nuo bazės priklausančius dydžius. Bazinė socialinė išmoka kyla nuo 70 iki 74 eurų – tai automatiškai padidina studentų stipendijas, valstybės premijas sportininkams ir kitas socialines išmokas.
Skaičiai aiškūs. Tačiau „vidutiniškai į rankas“ reiškia, kad konkrečiam darbuotojui pokytis priklausys nuo jo etato, kategorijos ir stažo. Jaunesniems mokytojams su mažesniais koeficientais realus eurų skaičius bus žemesnis nei seniorams.
Biudžeto prioritetai: švietimas virš 5 mlrd., mokslas – per 1 mlrd. eurų
Valstybės ir savivaldybių lėšos švietimui 2026 metais sieks 5,7 proc. BVP – pusės milijardo eurų daugiau nei šiemet. Mokslo ir studijų sričiai skiriama beveik 12,4 proc. daugiau lėšų (virš 1 mlrd. eurų), o mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros biudžetas – beveik 0,5 mlrd. eurų (0,55 proc. nuo BVP). Tai artima Europos Sąjungos tikslui – 3 proc. BVP mokslui, nors Lietuva dar toli nuo šio rodiklio.
Signalas aiškus.
Sporto biudžetas ūgtelėjo 7,3 mln. eurų iki 80,6 mln. Iš jų 19 mln. numatyti infrastruktūrai: nauji ir renovuojami sporto rūmai, stadijonai, bazės. Tikslis – sukurti sąlygas tiek olimpiečiams rengiantis rungtynėms, tiek vaikams artimiausioje sporto aikštelėje.
Trumpesni mokslo metai – savaite mažiau klasei
2026 m. 5–10 klasių mokiniai išeis į vasaros atostogas savaite anksčiau. Sprendimas priimtas siekiant subalansuoti ugdymo programą ir sumažinti mokinų apkrovą pabaigoje, kai dėmesys ir motyvacija paprastai kritimo. Ši savaite – ne „brangus praleidimas“, o investicija į kokybę: geriau išmokti mažiau, nei plokščiai pereiti per visą programą.
Matematika įtraukta į perlaikymo sąrašą – kas keičiasi abiturientams
Nuo 2026 m. perlaikyti einamaisiais metais neišlaikytą egzaminą bus galima ne tik iš lietuvių kalbos ir literatūros, bet ir iš matematikos VBE antrosios dalies. Tai atsakas į ilgametę problemą: mokiniai, kuriems nepasiseka viena matematikos dalis, turėjo laikyti visą egzaminą kitais metais. Dabar jie gali sutaupyti laiką ir energiją, susikentrėjus tik problematiškai temai.
Galutinį apsisprendimą turės pateikti iki vasario 15 d. Iki sausio pabaigos dar galima keisti dalykus ir lygius. Įvedama vieša elektroninė sistema, kuri leis ir mokiniams, ir tėvams stebėti registraciją ir taisyti klaidas dar egzaminų sesijos pradžioje.
Mokslo bendruomenės skambutis: dalinkitės žiniomis
Kauno kolegija kviečia mokslininkus teikti straipsnius kitiems „Mokslo taikomieji tyrimai“ žurnalo numeriams. Šiame leidinyje – penkiolika publikacijų iš įvairių sričių: socialinių mokslų tyrimai apie mokinių saugumą ir patyčias, socialinių darbuotojų iššūkius, tvarumo rodiklius ES šalyse, dirbtinio intelekto poveikį studentams ir akademinei etikai, taip pat medicinos, inžinerijos ir žemės ūkio tyrimus. Atvira platforma, kuri ne tik skelbia rezultatus, bet ir formuoja diskursą apie tai, kaip mokslas atsako į realių gyvenimo iššūkius.
Artimiausių metų rodys, ar didesni atlyginimai ir biudžeto prietaisai sugebs išlaikyti talentus Lietuvoje, o trumpesni mokslo metai ir lanksčiau egzaminų sistema – sumažinti mokinų stresą be kokybės praradimo. Pirmieji indikatoriai – jau rugsėjo 1 d.