„Stop Killing Games“ iniciatyva atsimušė į EK: leidėjai neprivalės išlaikyti žaidimų veikimo

Europos Komisija atmetė „Stop Killing Games“ iniciatyvos reikalavimus, kuriais siekta įpareigoti vaizdo žaidimų leidėjus užtikrinti žaidimų veikimą pasibaigus oficialiam palaikymui. Ši kampanija, kurios ištakos siekia „Ubisoft“ sprendimą išjungti lenktynių žaidimą The Crew, tapo viena didžiausių vartotojų teisių iniciatyvų žaidimų industrijoje.

2026 m. birželio 16 d. paskelbtame oficialiame atsakyme Europos Komisija nurodė, kad negali pasiūlyti teisinės prievolės, kuri įpareigotų leidėjus išlaikyti žaidimus veikiančius po to, kai jie nustoja būti parduodami komerciškai. Komisija pabrėžė, kad toks reikalavimas „nebūtų proporcingas“, ir nurodė intelektinės nuosavybės teisių bei autorių teisių apribojimus kaip pagrindines kliūtis.

Milijoninė parama ir pramonės pasipriešinimas

Iniciatyva „Stop Destroying Videogames“ surinko 1 294 188 patvirtintus parašus, viršydama vieno milijono ribą, būtiną oficialiam Komisijos nagrinėjimui. Nepaisant didelio palaikymo, vaizdo žaidimų pramonės atstovai, įskaitant „Video Games Europe“ asociaciją, išreiškė skepticizmą. Pramonės atstovai argumentavo, kad projektų pritaikymas savarankiškam veikimui reikalautų laiko ir išteklių, kuriuos studijos galėtų skirti naujiems žaidimams.

„Ubisoft“ vadovo Yveso Guillemoto pozicija šiuo klausimu buvo griežta: jis teigė, kad niekas nėra amžina ir žaidėjai turėtų priprasti prie minties, jog jie nevaldo savo įsigytų žaidimų. Tai sukėlė aštrią iniciatyvos įkūrėjo Rosso Scotto reakciją, kuris šią situaciją pavadino „išpuoliu prieš vartotojų teises ir medijos išsaugojimą“.

Kitas žingsnis – „Digital Fairness Act“

Nepaisant nesėkmės Europos Komisijoje, „Stop Killing Games“ iniciatyva neketina nutraukti savo veiklos. Organizatoriai dabar siekia, kad Europos Parlamento nariai įtrauktų žaidimų išsaugojimo reikalavimus į „Digital Fairness Act“ (Skaitmeninio teisingumo aktą).

Šiuo metu „Digital Fairness Act“ nėra įtraukęs žaidimų išsaugojimo reikalavimų, tačiau iniciatyvos atstovai tikisi pasiekti atitinkamų pakeitimų. Nors Komisija įsipareigojo iki 2026 m. pabaigos pradėti diskusijas su pramonės ir vartotojų atstovais dėl savanoriško elgesio kodekso, iniciatyvos šalininkai abejoja tokių priemonių veiksmingumu, teigdami, kad be realių teisinių pasekmių leidėjai gali ignoruoti šias rekomendacijas.

Šaltiniai

Dažniausi klausimai

Kodėl Europos Komisija atmetė „Stop Killing Games“ iniciatyvą?

Europos Komisija nurodė, kad negali įpareigoti leidėjų išlaikyti žaidimų veikimą, nes toks reikalavimas nebūtų proporcingas. Pagrindinėmis kliūtimis įvardytos intelektinės nuosavybės ir autorių teisių apsaugos taisyklės.

Koks buvo pagrindinis „Stop Killing Games“ iniciatyvos tikslas?

Iniciatyva siekė teisiškai įpareigoti vaizdo žaidimų leidėjus užtikrinti, kad žaidimai veiktų ir pasibaigus oficialiam jų palaikymui ar komerciniam pardavimui.

Kokie yra tolesni „Stop Killing Games“ iniciatyvos planai?

Nepaisant nesėkmės Europos Komisijoje, iniciatyvos organizatoriai siekia, kad Europos Parlamento nariai įtrauktų žaidimų išsaugojimo reikalavimus į „Digital Fairness Act“ (Skaitmeninio teisingumo aktą).

Kokia buvo vaizdo žaidimų pramonės atstovų pozicija dėl šios iniciatyvos?

Pramonės atstovai, įskaitant „Video Games Europe“, išreiškė skepticizmą, argumentuodami, kad žaidimų pritaikymas savarankiškam veikimui reikalautų išteklių, kurie galėtų būti skirti naujiems projektams kurti.