Ilgą laiką buvo manoma, kad smegenys vystosi vaikystėje, pasiekia stabilią formą ankstyvoje pilnametystėje ir vėliau išlieka beveik nepakitusios. Tačiau naujausi Kembridžo universiteto ir McGill universiteto mokslininkų tyrimai atskleidžia, kad šis požiūris yra pasenęs. Smegenys išlieka dinamiškos visą gyvenimą, nuolat stiprindamos arba silpnindamos neuronų jungtis.

Keturi svarbūs raidos etapai

Kembridžo universiteto tyrėjai, išanalizavę apie 4 000 smegenų skenavimo rezultatų, nustatė, kad žmogaus smegenų raida nėra tolygus procesas nuo gimimo iki mirties. Mokslininkai išskyrė penkias skirtingas fazes, kuriose ryškūs lūžio taškai fiksuojami 9, 32, 66 ir 83 metų amžiaus.

Pasak tyrimo bendraautorės dr. Alexos Mousley, smegenys visą gyvenimą persitvarko, o šie pokyčiai nėra vieno pastovaus modelio dalis. „Smegenys persitvarko visą gyvenimą. Jos nuolat stiprina ir silpnina jungtis, ir tai nėra vienas pastovus modelis – vyksta svyravimai ir persitvarkymo fazės“, – teigia dr. A. Mousley.

Paauglystės tęsinys iki trisdešimties

Vienas netikėčiausių tyrimo rezultatų – paauglystės fazės trukmė. Anksčiau buvo manoma, kad ji baigiasi sulaukus pilnametystės, tačiau Kembridžo komanda nustatė, kad smegenys šiame etape išlieka iki pat ankstyvojo trisdešimtmečio. Tai vienintelis laikotarpis, kai neuronų tinklas tampa efektyvesnis.

Šiame etape smegenys veikia panašiai kaip vaikas parke – tyrinėja aplinką be aiškaus tikslo. Sulaukus trisdešimties, smegenų efektyvumas pasiekia piką. „Tyrimas rodo, kad smegenų efektyvumas pasiekia piką ankstyvame trisdešimtmetyje, o tai rodo natūralų langą optimaliai kognityvinei veiklai“, – aiškina dr. A. Mousley.

Stabilumo iliuzija ir kintantis efektyvumas

Po trisdešimties metų smegenų efektyvumas pradeda mažėti, o organas tampa vis labiau suskirstytas į atskirus regionus, kurie veikia kartu, bet tampa mažiau koordinuoti kaip visuma. Šis pokytis sutampa su intelektualiniu ir asmenybės stabilumu. Visgi, profesoriaus Duncano Astle’o teigimu, smegenų laidumo skirtumai yra itin svarbūs: „Daugelis neurovystymosi, psichikos sveikatos ir neurologinių sutrikimų yra susiję su tuo, kaip smegenys yra sujungtos. Iš tiesų, smegenų laidumo skirtumai prognozuoja sunkumus su dėmesiu, kalba, atmintimi.“

Senėjimo paradoksas: daugiau plastiškumo, mažiau stabilumo

McGill universiteto mokslininkai, tyrinėję senėjimo poveikį neuroplastiškumui, nustatė, kad senstančios smegenys nėra mažiau plastiškos – jos tiesiog praranda gebėjimą stabilizuoti įgytas žinias. Eksperimentai su žiurkėmis parodė, kad vyresniame amžiuje neuronai tampa itin jautrūs naujai informacijai, tačiau šis efektas greitai išnyksta.

Šį nestabilumą lemia gama-aminorūgšties rūgšties (GABA) – neurotransmiterio, slopinančio neuronų aktyvumą – trūkumas. Tyrimo autoriai pastebėjo, kad dirbtinai padidinus GABA lygį, mokymosi rezultatai vyresniame amžiuje išlieka ilgiau. Tai rodo, kad senstantis smegenų audinys yra paradoksaliai plastiškesnis nei jauno suaugusiojo, tačiau ši plastiškumas yra sutrikęs.

Šie atradimai atveria naujas galimybes klinikiniam gydymui. Naudojant tam tikrus vaistus, galima sumažinti mokymosi nestabilumą senstančiose smegenyse. Nors tyrimai rodo, kad smegenų gebėjimas adaptuotis neišnyksta, ateities darbai turės patikslinti, kaip šiuos mechanizmus pritaikyti žmonių kognityvinių funkcijų palaikymui.

Ši informacija nepakeičia gydytojo konsultacijos.

Šaltiniai

  1. [1] [Washingtonpost.com | 2026-08-15] 3 things about the brain that actually get better with age
  2. [2] [Sciencedaily.com | 2026-08-16] New insight into aging | ScienceDaily
  3. [3] [Thetransmitter.org | 2026-08-12] Neurodevelopmental conditions may share faulty plasticity | The Transmitter: Neuroscience News and Perspectives