Pasaulio ekonomika atsisveikina su era, kai „pigiausia“ buvo laikoma „geriausia“. Po dešimtmečius trukusio efektyvumo optimizavimo per globalias tiekimo grandines, pigiausią gamybą ir „paskutinę akimirką“ (just-in-time) tiekimą, įmonės ir vyriausybės vis labiau vertina atsparumą ir nacionalinį saugumą. Šis poslinkis, kurį 2026 m. pripažįsta ir pasaulio lyderiai, atneša neišvengiamų kompromisų: didesnes sąnaudas ir didesnę riziką.

Nuo hiperglobalizacijos prie regioninės gamybos

Dar 2019 m. pasaulis gyveno „hiperglobalizacijos“ laikotarpiu. Tačiau, kaip pastebi „State Street“ analitikai, 2026-aisiais lyderiai pagaliau pripažįsta, kad šis etapas baigėsi. „Deglobalizacija žymi struktūrinį poslinkį nuo globaliai susietų tiekimo grandinių prie regioninės gamybos, skatinamą geopolitinės įtampos, protekcionistinės politikos ir COVID-19 pandemijos pamokų, kurios atskleidė pažeidžiamumą pernelyg didelės priklausomybės nuo tarptautinių tiekimo tinklų“, – teigiama vasarį paskelbtoje analizėje.

Šis pokytis nėra paprastas globalizacijos atšaukimas. Tai greičiau kitų prioritetų iškilimas, kai nacionalinio saugumo, atsparumo ir geopolitinio persigrupavimo svarba viršija vien ekonominės efektyvumo siekį. „International Banker“ analitikai pabrėžia, kad atsparumo siekis dažnai reiškia mažesnį efektyvumą ir didesnes sąnaudas. Kaip pastebi ekonomistas Tim Duy, vartotojai vis dažniau susiduria su situacijomis, kai kainos per kelerius metus padvigubėja, o vienintelis paaiškinimas lieka „tiekimo grandinių problemos“, kurios, atrodo, tapo nuolatiniu reiškiniu.

Resursų nacionalizmas ir kainų realybė

Vienas ryškiausių šios politikos poslinkių – vadinamasis „resursų nacionalizmas“. Šalys, siekdamos sumažinti tiekimo grandinių pažeidžiamumą ir sustiprinti kontrolę, naudoja subsidijas ir eksporto kontrolę. Kaip nurodo „Pensions & Investments“, infrastruktūros investicijos dabar vertinamos per platesnę rizikos prizmę: nuo nuosavybės naštos iki vietos ir tarptautinių ekonominių sąlygų kaitos.

Viena iš pasekmių – didėjanti pasaulinių eksporto apribojimų svarba. Nuo 2009 iki 2023 m. apribojimai kritinėms žaliavoms išaugo daugiau nei penkis kartus, teigia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Tokie pokyčiai verčia vyriausybes ir įmones strateginius išteklius bei tiekimo grandines laikyti svarbesniais nei anksčiau. Pavyzdžiui, Prancūzijoje operatoriai jau dabar veikia pagal griežtas kainodaros gaires, kurios užtikrina nuolatinę teisę naudotis 5 proc. tinklo pajėgumų tam tikroje teritorijoje 20 metų laikotarpiui.

Infrastruktūros rizika ir naujos taisyklės

Šie pokyčiai neišvengiamai veikia ir infrastruktūros investicijas. Geopolitinė įtampa, prekybos apribojimai ir konfliktai, nuo Ukrainos iki Artimųjų Rytų, didina sutrikimų riziką. Dėl to vyriausybės vis dažniau traktuoja išteklius ir tiekimo grandines kaip strateginius aktyvus. Pandemijos metu įvestos lokdaunai ir laivybos vėlavimai atskleidė, kaip greitai gali nutrūkti „paskutinę akimirką“ veikiančios tiekimo grandinės, skatinant įmones pereiti prie „viskam atvejui“ strategijų: didesnių atsargų, atsarginių tiekėjų ir daugiau vietinės gamybos.

Šis poslinkis, nors ir siekia didesnio atsparumo, atneša ir neišvengiamų trūkumų. Viena iš pagrindinių pasekmių – didesnės sąnaudos. Prioritetas atsparumui dažnai ateina mažesnio efektyvumo kaina. Didžiosios valstybės pradėjo naudoti ekonominę integraciją kaip ginklą, tarifus – kaip svertą, finansinę infrastruktūrą – kaip prievartą, o tiekimo grandines – kaip pažeidžiamas vietas, kurias galima išnaudoti.

Kas laukia toliau?

Šie pokyčiai formuoja naują infrastruktūros investicijų bangą. Politika ir infrastruktūra visada buvo glaudžiai susijusios. Parama infrastruktūrai gali būti įvairi ir ypač svarbi naujų, žaliųjų infrastruktūros projektų plėtrai. Deglobalizacijos banga ypač paveiks infrastruktūros investicijas per energetikos nepriklausomybės skatinimą ir būsimų augimo variklių apsaugojimą šalies viduje. Šios politikos padės formuoti investicijų į infrastruktūros sektorius perspektyvas ateinančiais ketvirčiais.

Toliau svarbiausia stebėti, kaip šie pokyčiai paveiks įmonių sąnaudas ir galimybes išlaikyti pelningumą. Kai atsparumas tampa prioritetu, o pasaulinės tiekimo grandinės sutrumpėja, neišvengiamai kyla kaštai. Tai reiškia, kad įmonės turės ieškoti naujų būdų valdyti riziką ir sąnaudas, o vartotojai gali pastebėti, kad „tiekimo grandinių problemos“ reiškia ne laikinus nepatogumus, o ilgalaikį kainų augimą.

Tai nėra investavimo patarimas.

Šaltiniai

  1. [1] [Morganstanley.com | Wed, 13 Ma] Investing in the Resilience Boom
  2. [2] [Internationalbanker.com | Thu, 19 Fe] The De-Globalisation Era Is Well and Truly Upon Us
  3. [3] [X.com] Nobody talks about how we're all paying $15 for sandwiches now and just pretending that's normal. Five years ago that sa
  4. [4] [X.com] The @NIST Cybersecurity Supply Chain Risk Management (C-SCRM) Fact Sheet has recently been updated! This informative 2-p