Pakrantės erozija kelia grėsmę 119 jūreivių kapavietei Norfolke: svarstoma ekshumacija
Šiaurės Norfolko rajono taryba (NNDC), bendradarbiaudama su vietos bažnyčia ir vyskupija, ėmėsi vertinti galimybes atlikti georadaro (GPR) tyrimą Happisburgho kapinėse. Šis žingsnis – tai bandymas išgelbėti istorinį palikimą, kuriam kyla tiesioginė grėsmė: 119 jūreivių, žuvusių per 1801 metais įvykusį laivo HMS Invincible sudužimą, amžinojo poilsio vieta atsidūrė sparčiai nykstančioje pakrantėje.
Istorinis kontekstas ir dabartinė grėsmė
1801-ųjų kovo 16-ąją nuskendęs HMS Invincible buvo pakeliui į Kopenhagos mūšį, kai dėl piloto klaidos ir nepaisytų įspėjimų apie seklumas laivas atsidūrė pavojuje. Iš 590 įgulos narių žuvo 400, o daugelis į krantą išmestų kūnų buvo skubiai palaidoti Happisburgho bažnyčios šventoriuje. Tuo metu, kaip teigia Eastern Daily Press šaltiniai, į pakrantės eroziją nebuvo žiūrima kaip į rimtą grėsmę.
Šiandien situacija pasikeitė iš esmės. Happisburgho pakrantė yra viena sparčiausiai nykstančių – nuo 2000 metų jūra čia jau pasiglemžė 35 privačius nekilnojamojo turto objektus bei automobilių stovėjimo aikštelę. Remiantis The Guardian duomenimis, kapinės yra tikėtina erozijos auka artimiausiais dešimtmečiais.
Kodėl tai svarbu?
Ši kapavietė yra unikali savo mastu. Robertas Smithas, The 1805 Club narys ir Fenlando archeologų draugijos sekretorius, pabrėžia, kad tokio dydžio masinių palaidojimų, susijusių su 19-ojo amžiaus pradžios kariniais laivais, aptinkama itin retai. 1998 metais kapavietė buvo pažymėta akmeniu su bibline citata: „Ir jūra atidavė mirusiuosius, kurie buvo joje“. Šiandien ši frazė įgauna pranašišką prasmę, nes jūra vėl kėsinasi į tuos pačius palaikus.
Sprendimų paieškos: nuo tyrimų iki perlaidojimo
NNDC paskirtų pakrantės konsultantų veiksmų planas apima įvairius scenarijus – nuo „minimalaus poveikio“ strategijos, laukiant tolimesnės situacijos raidos, iki visiško kapavietės ekshumavimo.
Georadaro tyrimas, finansuojamas per vyriausybės Pakrantės perėjimo spartinimo programą, yra pirmasis žingsnis. Pasak R. Smitho, tai „neinvazinis“ būdas tiksliai lokalizuoti palaikus, siekiant išvengti kitų kapų trikdymo. Nors galutinis sprendimas dėl palaikų likimo dar nepriimtas, The 1805 Club siūlo simboliškai prasmingą išeitį: perlaidoti jūreivius jūroje, kuo arčiau HMS Invincible sudužimo vietos, laikantis 19-ojo amžiaus pradžios Karališkojo laivyno papročių.
Finansinė ir etinė atsakomybė
Tokio masto operacija reikalauja ne tik logistinio pasirengimo, bet ir didelių investicijų. Finansiniai skaičiavimai rodo, kad 100 kūnų ekshumavimas ir perkėlimas per keturių savaičių laikotarpį kainuotų apie 103 000 svarų sterlingų.
Šis atvejis nėra beprecedentis – 2016 metais buvo sėkmingai atrasti ir perlaidoti 1650 metais žuvusių škotų karių palaikai, rasti prie Durhamo katedros. Visgi, Happisburgho atveju, vis dar neaišku, ar bus užtikrintas reikiamas finansavimas ir ar pavyks gauti oficialų Karališkojo laivyno bendradarbiavimą.
Kol kas aišku viena: laikas nėra sąjungininkas. Nors georadaro tyrimai padės geriau suprasti kapavietės būklę, sprendimas dėl 119 jūreivių likimo taps etiniu išbandymu, kaip šiuolaikinė visuomenė sugeba pasirūpinti istorine atmintimi akivaizdžios klimato kaitos akivaizdoje.