„Nvidia“ dar kartą pranoko rinkos lūkesčius, pranešusi apie 96,2 mlrd. USD siekiančias ketvirčio pajamas, kurios yra daugiau nei dvigubai didesnės nei prieš metus. Šis rezultatas ne tik 4 proc. viršijo analitikų prognozes, bet ir sustiprino investuotojų užtikrintumą, kad dirbtinio intelekto (DI) infrastruktūros bumas dar nepasiekė savo lubų.
800 milijardų dolerių infrastruktūros lenktynėms
Pagrindinis „Nvidia“ variklis išlieka didžiausių technologijų milžinių – „Amazon“, „Microsoft“, „Alphabet“ ir „Meta“ – investicijos. Skaičiuojama, kad šios bendrovės vien šiais metais DI infrastruktūrai ir duomenų centrams išleis apie 800 mlrd. USD. Tai sukuria milžinišką paklausą „Nvidia“ lustams, o bendrovės vadovas Jensenas Huangas pažymi, kad skaičiavimo platformų pokytis vyksta pilnu pajėgumu.
Rinką ypač nustebino ateities prognozės. „Nvidia“ paskelbė, kad 2028 fiskaliniais metais tikisi pajamas padidinti apie 70 proc., nors iki šiol analitikai prognozavo gerokai nuosaikesnį, 45 proc. siekiantį augimą. Toks optimizmas iškart atsispindėjo akcijų kainoje – po prekybos valandų ji šoktelėjo apie 5 proc. Tai rodo, kad DI paklausa plinta už didžiausių debesijos paslaugų teikėjų ribų, apimdama vis platesnį pramonės šakų spektrą.
Tačiau už įspūdingų skaičių slypi ir tam tikras koncentracijos rizikos šešėlis. Investuotojai vis dažniau kelia klausimus dėl vadinamojo „ratinio finansavimo“, kai „Nvidia“ investuoja į savo klientus-startuolius, o šie vėliau tuos pačius pinigus naudoja „Nvidia“ produktams pirkti. Nors bendrovės bendroji marža siekia įspūdingus 72 proc., analitikai ragina atidžiai stebėti pirkėjų pelningumą ir jų gebėjimą tęsti investicijas be nuolatinio išorinio finansavimo.
Pajamingumų šuolis ir „Meta“ susitarimas
„Nvidia“ sėkmė tapo svarbiu signalu ne tik technologijų sektoriui, bet ir makroekonominei aplinkai. Po paskelbtų rezultatų rinkoje sustiprėjo lūkestis, kad JAV Federalinis rezervų bankas (Fed) iki metų pabaigos dar gali didinti palūkanų normas. Tai iškart pajuto obligacijų rinka: 2 metų JAV obligacijų pajamingumas padidėjo 4 baziniais punktais iki 4,21 proc. Brangesni pinigai paprastai veikia kaip stabdis akcijų rinkai, tačiau „Nvidia“ augimo tempas kol kas nusveria šį spaudimą.
Tuo pat metu kitas technologijų milžinas „Meta“ fiksavo 1 proc. akcijų kainos augimą, tačiau dėl visai kitų priežasčių. Bendrovė pasiekė 18 mlrd. USD vertės taikos susitarimą su JAV valstijomis dėl kaltinimų sąmoningai skatinus vaikų priklausomybę nuo socialinių tinklų. Pagal šį susitarimą „Meta“ įsipareigojo įvesti naujus saugiklius „Instagram“ ir „Facebook“ platformose, o rinkai tai tapo ženklu, kad viena didžiausių teisinių nežinomybių pagaliau turi aiškią kainą.
Strateginė plėtra už lustų ribų
„Nvidia“ neapsiriboja vien techninės įrangos tiekimu. Bendrovė sutarė už 12,9 mlrd. USD įsigyti platformą „Hugging Face“, taip tiesiogiai įžengdama į DI programinės įrangos ir modelių ekosistemą. Šis žingsnis rodo siekį diversifikuoti pajamas ir tapti nepakeičiama ne tik skaičiavimo galios, bet ir DI kūrimo įrankių tiekėja.
Investuotojams dabar svarbiausia stebėti, ar „Nvidia“ prognozuojamas 70 proc. augimas fiskaliniais 2028 metais netaps per didele našta, jei didieji klientai nuspręstų lėtinti investicijų tempą. Nors dabartinis P/E rodiklis (kainos ir pelno santykis) rodo, kad investuotojai moka apie 20 USD už kiekvieną prognozuojamo pelno dolerį, ši vertė tiesiogiai priklauso nuo to, ar DI infrastruktūros statybos išliks tokios pat intensyvios.
Artimiausiu metu rinkos dėmesys kryps į tai, kaip aukšti obligacijų pajamingumai paveiks platesnį akcijų sąrašą. Kol kas „Nvidia“ rezultatai palaiko optimizmą, tačiau didėjanti priklausomybė nuo kelių stambių pirkėjų ir griežtėjanti centrinių bankų retorika išlieka pagrindiniais rizikos veiksniais.
Tai nėra investavimo patarimas.