Naujas įrankis padeda mokslininkams atpažinti įtartinus žurnalus prieš pateikiant straipsnius

Mokslinių publikacijų pasaulyje, kur „skelbk arba žūk“ kultūra dažnai skatina kiekybę, o ne kokybę, mokslininkams tampa vis sunkiau atskirti patikimus žurnalus nuo abejotinos reputacijos leidinių. Kaip teigia René Aquarius, Radboud universiteto medicinos centro neurochirurgijos tyrėjas ir mokslinio vientisumo ekspertas, „didėjantis žurnalų skaičius daro vis sudėtingesnį mokslininkų gebėjimą įvertinti, kurie leidiniai yra patikimi“.

Sprendžiant šią problemą, sukurtas naujas įrankis „Journal Trends“. Jo kūrėjas Agrawal, „India Research Watch“ įkūrėjas, teigia, kad anksčiau tekdavo valandų valandas rankiniu būdu analizuoti duomenis, ieškant požymių, jog žurnalas publikuoja gausybę žemos kokybės tyrimų. Dabar šis įrankis leidžia vartotojams įvesti unikalų žurnalo identifikacijos numerį ir gauti išsamią publikuotų straipsnių statistiką pagal šalis ir metus.

Rodikliai, kurie išduoda abejotiną veiklą

Agrawal išskiria pagrindinį pavojaus signalą: „Dažnas įspėjamasis ženklas yra staigus žurnalo publikuojamų straipsnių skaičiaus šuolis, ypač kai jie gaunami iš autorių, esančių vienoje šalyje“. Pasak jo, tai rodo, kad žurnalas teikia pirmenybę dideliam straipsnių kiekiui, tinkamai neatlikdamas recenzavimo proceso.

„Journal Trends“ naudoja „OpenAlex“ duomenis ir integruoja informaciją iš Gijomo Cabanac sukurto „Problematic Paper Screener“ (PPS). Nors tokie įrankiai padeda vizualizuoti neįprastas tendencijas, Agrawal pabrėžia, kad staigūs publikacijų šuoliai patys savaime nėra neginčijamas įrodymas, jog žurnalas yra nepatikimas. Visgi, tai yra signalas, kad mokslininkai turėtų atidžiau ištirti leidinį prieš pateikdami savo darbą ar sumokėdami straipsnio apdorojimo mokesčius.

Statistika – ne galutinis nuosprendis

Akademinio vientisumo problemos mastas yra reikšmingas. „Clear Skies“ duomenų analitikos bendrovės vadovo Adamo Day vertinimu, maždaug vienas iš 50 straipsnių turi požymių, rodančių, kad jie atkeliavo iš „straipsnių fabrikų“. Šie subjektai, parduodantys suklastotą ar plagijuotą autorystę, kelia didelę grėsmę mokslo patikimumui.

Tokios infrastruktūros priemonės kaip „STM Integrity Hub“ šiuo metu per mėnesį patikrina daugiau nei 125 000 rankraščių, siekdamos užkirsti kelią sukčiavimui dar prieš pradedant recenzavimo procesą. Tai tampa būtina apsauga, nes, kaip pažymi R. Aquarius, šis įrankis taip pat bus naudingas tyrėjams, bandantiems nustatyti, ar įtartini straipsniai atspindi platesnes sistemines žurnalo problemas.

Finansinė našta ir akademinė reputacija

Nors technologiniai sprendimai tobulėja, jų kūrėjai pripažįsta, kad kova su sukčiavimu yra sudėtinga. Techninės detalės apie tai, kaip veikia kai kurie vientisumo įrankiai, yra laikomos paslaptyje, siekiant užkirsti kelią „straipsnių fabrikams“ apeiti šias apsaugos priemones.

Vis dėlto, „Journal Trends“ ir panašių iniciatyvų atsiradimas rodo, kad akademinė bendruomenė aktyviai ieško būdų, kaip apsaugoti mokslinį procesą. Kaip pabrėžia Agrawal, kruopšti analizė, kuri anksčiau reikalavo „varginančios duomenų analizės, žurnalas po žurnalo“, dabar tampa prieinamesnė, suteikiant mokslininkams daugiau galimybių priimti pagrįstus sprendimus dėl savo publikacijų vietos.

Šaltiniai

  1. [1] [nature.com | 2026-06-14] Tool flags suspicious journals before researchers submit papers
  2. [2] [retractionwatch.com | Sat, 13 Ju] Weekend reads: Uneven sanctions for misconduct; protein name confusion in hundreds of papers; the Journal of Research on Research - Retraction Watch
  3. [3] [chemistryworld.com | Mon, 20 Oc] AI tools tackle paper mill fraud overwhelming peer review - Chemistry World
  4. [4] [nature.com | Mon, 02 Fe] Is the journal legitimate? Aletheia-Probe can help you decide - Nature
  5. [5] [laetimes.com] New Tool Flags Suspicious Journals Before Researchers Submit Papers, Guarding Academic Integrity