Natūralios šviesos trūkumas ir ekranai išderina žmogaus biologinį laikrodį Šiuolaikinis gyvenimo būdas dažnai prieštarauja mūsų vidiniam fiziologiniam laikrodžiui, o tai sukelia miego sutrikimus ir didina lėtinių ligų riziką. Tyrimai rodo, kad net trumpas buvimas natūralioje šviesoje gali padėti atstatyti sutrikusį cirkadinį ritmą.
25 procentai ir nuolatinė įtampa Iki 25 procentų dirbančiųjų tam tikru karjeros etapu susiduria su pamaininiu darbu, kuris yra siejamas su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų, nutukimo, antrojo tipo diabeto bei psichikos sutrikimų rizika. Šiuolaikinės technologijos ir darbo modeliai dažnai neleidžia kokybiškai išsimiegoti tada, kai to reikalauja organizmas. Vėlyvas naudojimasis ekranais, naktinė socialinė veikla ir pamaininis darbas sukuria aplinką, kurioje cirkadinis ritmas nuolat patiria stresą.
Ekranai vėlina, šviesa – skatina Mobiliųjų telefonų naudojimas prieš miegą yra tiesiogiai susijęs su cirkadinio ritmo vėlavimu. Tai reiškia, kad organizmas vėliau ruošiasi poilsiui, o ryte sunkiau atsikelti. Tyrimo, atlikto 2022 metais, duomenimis, toks įprotis ne tik mažina miego kokybę, bet ir didina atminties bei koncentracijos problemas. Priešingas poveikis stebimas naudojant dirbtinį, LED ar aušrą imituojantį apšvietimą ryte ir dienos metu. Tokia šviesa skatina cirkadinio ritmo paankstinimą ir gerina miego kokybę. Panašų, tik dar stipresnį poveikį turi laikas, praleistas lauke. Daugiau laiko gryname ore praleidžiantys asmenys pasižymi geresne nuotaika ir stabilesniu biologiniu laikrodžiu.
Savaitgalis gamtoje kaip perkrovos mygtukas Kolorado universiteto Boulderyje profesorius Kennethas Wrightas pabrėžia, kad mūsų vidinis laikrodis į natūralų šviesos ir tamsos ciklą reaguoja itin sparčiai. Ankstesni tyrimai rodė, kad savaitė stovyklaujant gamtoje gali iš esmės atstatyti cirkadinį ritmą. Tačiau naujausi duomenys rodo, jog pakanka ir savaitgalio. Savaitgalio praleidimas natūralioje šviesoje leido pasiekti 69 procentus to cirkadinio ritmo poslinkio, kuris anksčiau buvo fiksuotas po visos savaitės stovyklavimo. Tai rodo, kad net ir trumpas atsitraukimas nuo dirbtinės šviesos aplinkos gali būti veiksminga strategija mažinant neigiamus šiuolaikinio gyvenimo būdo padarinius. Vis dėlto, šie rezultatai atspindi tik trumpalaikį poveikį. Būsimi tyrimai turės atsakyti, kaip ilgalaikis reguliarus buvimas natūralioje šviesoje veikia lėtinių ligų prevenciją ir ar šios strategijos yra vienodai efektyvios skirtingo amžiaus bei profesijų žmonėms.