NATO vadas ramina: JAV karių mažinimas Europoje bus laipsniškas, tačiau pokyčiai neišvengiami

Vašingtonas artimiausiu metu neketina iš Europos išvesti daugiau nei 5000 karių, patikino NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas generolas Aleksas Grinkevičius. Nors Aljanso vadovybė pabrėžia, kad šis sprendimas neturės įtakos regioninių gynybos planų įgyvendinimui, analitikai įspėja apie galimą poveikį saugumo architektūrai, ypač Baltijos valstybėse.

Strateginis perskirstymas, o ne pasitraukimas

JAV sprendimas išvesti 5000 karių – įskaitant specializuoto raketų dalinio panaikinimą Vokietijoje – žymi svarbų posūkį transatlantiniuose santykiuose. Generolo A. Grinkevičiaus teigimu, tai nėra staigus atsitraukimas, o „tęstinis procesas“, kuris truks kelerius metus.

„Kol kas paskelbti tik tie perkėlimai – tiek aš ir tikiuosi artimiausiu laikotarpiu“, – antradienį žurnalistams Briuselyje teigė A. Grinkevičius. Pasak jo, šis žingsnis atspindi naują realybę: stiprėjant Europos gynybiniam ramsčiui, JAV gali optimizuoti savo buvimą, susitelkdamos tik į tas kritines galimybes, kurių sąjungininkai patys dar negali užtikrinti.

Visgi šis 3 proc. siekiantis JAV pajėgų sumažinimas Europoje kelia nerimą. „Defense Priorities“ analitikė Jennifer Kavanagh atkreipia dėmesį, kad JAV kontingentas Lenkijoje yra svarbus pajėgų šaltinis Baltijos regionui, todėl net ir nedidelis karių skaičiaus pokytis gali turėti netiesioginį poveikį saugumui prie rytinės Aljanso sienos.

Iššūkis Europai: kaip užpildyti spragas?

NATO 32 valstybės narės jau ėmėsi veiksmų situacijai suvaldyti. „POLITICO“ šaltinių teigimu, generolui A. Grinkevičiui pavesta rasti europietiškas alternatyvas išvedamiems JAV kariams ir įrangai. Kol kas lieka neaišku, ar šis pakeitimo procesas bus integruotas į įprastą ketverių metų NATO gynybos planavimo ciklą, ar bus vykdomas skubos tvarka.

Ekspertų vertinimu, nors karius pakeisti gali būti palyginti nesudėtinga, techninės galimybės – pavyzdžiui, sunkioji technika ar specializuoti raketų daliniai – yra kur kas sunkiau pakeičiami pajėgumai. Kai kuriais skaičiavimais, prarastų pajėgumų atstatymas Europoje gali užtrukti iki penkerių metų.

Politinis kontekstas ir saugumo baimės

Sprendimas mažinti pajėgas Vokietijoje buvo priimtas po JAV prezidento nepasitenkinimo Vokietijos kanclerio Frydricho Merco kritika Vašingtono politikai Irano atžvilgiu. Nors Europos sostinės oficialiai deklaruoja didinančios gynybos biudžetus, „Reuters“ praneša apie tvyrančią baimę: sąjungininkai nerimauja, kad skubotas JAV pajėgų ir ginkluotės išvedimas gali sukurti saugumo vakuumą, kuriuo galėtų pasinaudoti Rusija, nepaisant pastarosios neigimų.

Generolas A. Grinkevičius ragina žvelgti į platesnį paveikslą. Jo teigimu, nuo 2022 metų Baltijos šalys ir Lenkija padarė didelę pažangą stiprindamos savo sausumos pajėgumus. „Kai europinis Aljanso ramstis taps stipresnis, tai leis JAV mažinti savo buvimą Europoje“, – pabrėžia jis, kartu pridurdamas, kad Europa prisiims daugiau atsakomybės už konvencinę gynybą, tačiau ir toliau išlaikys „kritinę amerikietiškų galimybių paramą“.

Kas laukia toliau?

Šiuo metu NATO prioritetas – užtikrinti, kad perėjimas prie naujo pajėgų modelio nesusilpnintų Aljanso atgrasymo galios. Nors tikslus grafikas nėra nubrėžtas, aišku viena: JAV karinis vaidmuo Europoje transformuojasi. Artimiausiais metais Europos valstybių gebėjimas savarankiškai užpildyti atsirandančias spragas taps pagrindiniu rodikliu, leisiančiu įvertinti, ar šis „perskirstymas“ išliks suderinamas su kolektyvinio saugumo garantijomis.

Šaltinis	Patikimumo lygmuo	Patvirtina teiginių
militarytimes.com	Bendras	1
reuters.com	Top-authority	3
politico.eu	Etabluotas	4

NATO vadas ramina: JAV karių mažinimas Europoje bus laipsniškas, tačiau pokyčiai neišvengiami