Europos valstybės sparčiai didina investicijas į bepilotus orlaivius, siekdamos modernizuoti ginkluotąsias pajėgas ir užtikrinti technologinį pranašumą. Nors finansavimas auga, pagrindiniu iššūkiu tampa ne tik gamybos mastas, bet ir gebėjimas suvaldyti autonominius spiečius bei užtikrinti jų sąveiką mūšio lauke.
Mūšio lauko realybė keičiasi
Dronai tapo lemiamu veiksniu šiuolaikiniame kare, iš esmės pakeitusiu ginkluotų konfliktų pobūdį. Kaip teigia Auterion generalinis direktorius Lorenz Meier, tai pirmasis karas, kuriame bepiloti orlaiviai yra pakankamai paplitę, kad atliktų strateginį vaidmenį. Ši realybė buvo akivaizdžiai pademonstruota per 2025 m. NATO pratybas „Hedgehog“ Estijoje. Tuomet nedidelė Ukrainos vadovaujama komanda, naudodama apie trisdešimt dronų ir dirbtiniu intelektu paremtą valdymo sistemą, imitavo dviejų NATO batalionų sunaikinimą per vieną dieną, taip padarydama visą kovinę grupę neveiksmingą.
Ateities gynyba juda link daugiasluoksnio mūšio lauko. Jame tankas ne tik šaudo sviediniais, bet ir paleidžia dronus bei gauna tiesioginius taikinių duomenis iš palydovų. Pasak NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte, aljansas privalo tapti „pasiruošusiu dronams“, todėl per ateinančius penkerius metus sąjungininkai planuoja investuoti daugiau nei 40 milijardų JAV dolerių į kovos su dronais pajėgumus.
Milijardinės investicijos ir gamybos mastas
Europos gynybinės išlaidos nuo 2019 metų padvigubėjo. Remiantis McKinsey duomenimis, įgyvendinant NATO 3,5 proc. tikslą iki 2035 metų, šios išlaidos iki 2030 metų gali pasiekti apie 800 milijardų eurų, arba maždaug 2,9 proc. bendrojo vidaus produkto. Didžioji Britanija savo ruožtu birželio pabaigoje paskelbtame gynybos investicijų plane numatė 5 milijardus svarų sterlingų (apie 6,7 milijardo JAV dolerių) „JK dronų transformacijos“ programai.
Sektoriaus augimą iliustruoja ir verslo sandoriai. Pirmadienį gynybos programinės įrangos bendrovė Auterion ir Ukrainos dronų gamintojas Skyfall paskelbė apie 90 milijonų eurų vertės užsakymą 50 tūkstančių dronų, aprūpintų Auterion operacine sistema, kurį pateikė viena iš NATO narių. Tuo pat metu gynybos technologijų startuolis Helsing užsitikrino 18 milijardų JAV dolerių vertinimą, tapdamas viena geriausiai finansuojamų Europos gynybos technologijų įmonių.
Technologiniai barjerai lieka
Svarbiausias technologinis pokytis – perėjimas nuo pavienių orlaivių pilotavimo prie koordinuotų spiečių valdymo. Auterion kuria programinę įrangą, leidžiančią operatoriams valdyti visą dronų spiečių vienu metu. Tai suteikia galimybę atakuoti taikinius, esančius už radijo horizonto, pavyzdžiui, kai dronas nusileidžia į slėnį.
Vis dėlto, kyla kritinių saugumo klausimų. Būtina užtikrinti, kad dronai gebėtų atpažinti „savus“ orlaivius, siekiant išvengti draugiškos ugnies ar netyčinio sunaikinimo. Karinė jėga, kuri nesugeba skristi, kovoti ir nugalėti dronų būrio lygmeniu, rizikuoja ruoštis praėjusiam karui.
Europos Sąjungos dronų sektorius nebėra tik nišinė sritis. Tai tapo pramoninio atsparumo, tarpvalstybinio koordinavimo ir naujos kartos gamybos lakmuso popierėliu. Artimiausiais metais paaiškės, ar šios milžiniškos investicijos virs realiu kariniu pranašumu, ar liks tik popieriuje numatytais biudžetais.