„Autokratų vadovas": kaip Fico teisinės valstybės pažeidimai atvedė Slovakiją į ES sankcijų taikiklį
Briuselis — Europos Komisija neseniai paskelbė pradedanti tyrimą dėl Slovakijos veiksmų, kurie kelia rimtų abejonių dėl šalies įsipareigojimo laikytis teisinės valstybės principų. Šis sprendimas žymi naujausią ES kovos su demokratijos erozija Vidurio Europoje etapą.
Nuo tada, kai Robertas Fico 2023 metais grįžo į valdžią jau ketvirtąją kadenciją, jo vadovaujama „Smer" partija ėmėsi sistemingos antikorupcinių institucijų griovimo kampanijos. Kaip praneša „Politico", pagrindiniai taikiniai tapo Specialioji prokuratūra, kuri buvo atsakinga už didelio atgarsio sulaukusius korupcijos bylas, bei NAKA — specialioji policijos struktūra, kovojusi su organizuotu nusikalstamumu.
Šie veiksmai sukėlė didžiulį susirūpinimą Briuselyje, kuris jau kurį laiką stebėjo, kaip Slovakijos vyriausybė silpnina nepriklausomas institucijas. Europos Komisijos sprendimas pradėti tyrimą priimtas esant stipriam spaudimui iš Europos Parlamento narių ir nevyriausybinių organizacijų, kurios reikalavo imtis veiksmų prieš Fico vykdomą nepriklausomų institucijų persekiojimą.
Ypatingą susirūpinimą kelia įtarimai dėl sukčiavimo su ES žemės ūkio lėšomis, kurie sutapo su šiomis institucinio griovimo priemonėmis. Pasak vieno ispanų pareigūno, cituojamo EUobserver, „pagrindinis mūsų susirūpinimas yra teisinės valstybės atsilikimas dėl šių konkrečių atvejų, kurie yra aiškiai identifikuoti, ir, kita vertus, Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga."
Smūgis demaskuotojų apsaugai
Vienas labiausiai prieštaringai vertinamų žingsnių buvo susijęs su demaskuotojų apsaugos biuru. Zuzana Dlugošová, šios institucijos vadovė, ne kartą įspėjo Slovakijos pareigūnus, kad vyriausybės planai prieštarauja ES teisės aktams. Nepaisant šių perspėjimų, 2025 metų gruodį Slovakijos parlamentas priėmė įstatymą, sutrumpinusį esamo direktoriaus kadenciją ir susilpninusį demaskuotojų apsaugą.
„Vis dėlto manome, kad šis procesas pats savaime gali padėti skatinti profesionalesnę ir turiningesnę diskusiją apie tai, kaip demaskuotojų apsauga turėtų būti tinkamai įgyvendinta Slovakijoje," — teigė Dlugošová, pripažindama, kad situacija išlieka įtempta.
Europos Komisija oficialiai pareiškė, kad mano, jog šis įstatymas pažeidžia ES taisykles. Šis vertinimas atveria kelią griežtesnėms priemonėms, įskaitant galimą ES fondų lėšų įšaldymą.
Platesnis kontekstas
Situacija Slovakijoje nebeatmeta izoliuoto reiškinio — ji įsilieja į platesnę tendenciją, kai kai kurios Europos Sąjungos narės, ypač su stipriu populistiniu sentimentu, ėmėsi panašių veiksmų prieš teisinės valstybės institucijas. EUobserver tyrimas parodė, kad Fico vyriausybės veiksmai primena taktikas, kurias ekspertai vadina „autokratų vadovu" — metodų rinkinį, kuriuo siekiama susilpninti teismų nepriklausomumą, kontroliuoti tyrimus vykdančias institucijas ir izoliuoti kritikus.
Tokie veiksmai kelia rimtų klausimų apie ES gebėjimą ginti savo vertybes pačiose narėse. Sąjungos teisinės valstybės mechanizmas, leidžiantis suspenduoti balsavimo teises ir įšaldyti fondus, buvo taikomas tik keletą kartų, o jo taikymas reikalauja politinės valios ir vienybės tarp valstybių narių.
Kol kas lieka neaišku, kokios bus galutinės šio tyrimo pasekmės Slovakijai. Tačiau akivaizdu, kad Briuselis siunčia aiškų signalą — ES neketina tylėti stebėdama, kaip viena iš jos narių sistemingai griovia savo teisinės valstybės pagrindus. Slovakijos atvejis gali tapti precedentu, lemiančiu, kaip Sąjunga reaguos į panašius iššūkius ateityje.