Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas šalies parlamente pristatė itin niūrų saugumo scenarijų, paremtą naujausiais žvalgybos duomenimis. Pranešama, kad Rusija planuoja vykdyti hibridines dronų ir raketų atakas prieš Ukrainą remiančias šalis, o tarp potencialių taikinių įvardijama ir pati Lenkija. Šiais veiksmais Maskva siekia ne tik sutrikdyti karinės bei humanitarinės pagalbos logistikos grandines, bet ir išbandyti NATO kolektyvinės gynybos stuburą.

Provokacijos po „atsitiktinumo“ skraiste

Saugumo analizė rodo, kad didžiausias hibridinių smūgių pavojus slypi jų planuojamoje formoje. Remiantis gauta žvalgybos informacija iš NATO, Ukrainos bei Jungtinių Valstijų slaptųjų tarnybų, įskaitant Centrinę žvalgybos valdybą (CŽV), Rusija galimus smūgius prieš sąjungininkų teritorijas bandys pateikti kaip „atsitiktinius“ incidentus.

Spaudimas didėja. Tokia taktika pasirinkta sąmoningai, siekiant paralyžiuoti arba bent jau susilpninti NATO šalių motyvaciją aktyvuoti 5-ąjį kolektyvinės gynybos straipsnį. Maskva tikisi, kad oficiali versija apie neva „netyčinius“ dronų ar raketų nukrypimus nuo kurso privers aljanso nares dvejoti dėl bendro karinio atsako. Europos šalys jau kelis mėnesius įtaria Kremlių organizuojant įvairias sabotažo akcijas, kuriomis bandoma daryti spaudimą Kijevo rėmėjams, ypač Vokietijai, nors Maskva šiuos kaltinimus oficialiai neigia.

Logistikos mazgai tampa pagrindiniu taikiniu prieš žiemą

Artėjant šaltajam sezonui, Rusijos karinis dėmesys vis labiau koncentruojasi į pasienio perėjas tarp Ukrainos ir jos kaimynių Europoje. Pagrindinis šių atakų tikslas – visiškai paralyžiuoti logistikos kelius, kuriais į Ukrainą gabenama gyvybiškai svarbi parama.

Praėjusią žiemą, kai Ukrainos energetikos infrastruktūra patyrė masinius smūgius, Lenkija sugebėjo operatyviai padėti kaimynei savo tiekimu. Tačiau jei pasienio perėjos bus sunaikintos, Varšuvai bus nepalyginamai sunkiau suteikti tokią pagalbą artėjančios žiemos laikotarpiu. Žvalgybos duomenys rodo, kad Rusija šiuo metu nėra pasirengusi jokioms taikos deryboms be visiškos Ukrainos kapituliacijos ir tikisi, kad ši žiema Ukrainai bus tragiškai kritinė.

Saugumo situaciją dar labiau komplikuoja technologiniai pokyčiai:

* Rusija kariniams smūgiams vis dažniau naudoja reaktyvinius bepiločius orlaivius.

* Šie naujo tipo dronai skrenda aukščiau ir greičiau nei įprasti modeliai.

* Dėl šių savybių oro gynybos sistemoms juos sunkiau aptikti prieš pasiekiant tikslus.

Incidentai prie sienos verčia stiprinti oro gynybą

Rusijos kariniai smūgiai jau dabar fiziškai priartėjo prie pat NATO teritorijos ribos. Praėjusią savaitę Rusijos dronas nukrito Volynės srityje, visai šalia Lenkijos sienos, o tai privertė Lenkiją į orą pakelti savo naikintuvus. Be to, Lenkija neseniai vėl buvo priversta kelti karinius lėktuvus, reaguodama į Rusijos ataką Vakarų Ukrainoje, netoli bendros sienos.

Atsakydamas į augančias grėsmes, Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas pranešė, kad šalis stiprina savo oro erdvės apsaugą. Varšuva didina naikintuvų F-16 bei sraigtasparnių aktyvumą ir stiprina greitojo reagavimo sistemas.

Šie įvykiai sutampa su platesniu geopolitiniu neapibrėžtumu. NATO sąjungininkams nerimą kelia JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos pradėta šešių mėnesių trukmės savo karinio buvimo peržiūra, kuri gali lemti JAV pajėgų Europoje sumažinimą. Nepaisant to, NATO generalinis sekretorius patikino, kad aljansas turi įvairių galimybių reaguoti į Rusijos veiksmus, kurie nesiekia 5-ojo straipsnio ribos, užsimindamas, kad kai kurios iš šių priemonių gali likti nematomos.

Aljanso atsako laukia praktinis išbandymas

D. Tuskas pranešė apie savo planus naktį vykti į Ukrainą ir susitikti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šis vizitas rengiamas po to, kai Europos lyderiai sekmadienį per plauką išvengė derybiniame traukinyje netoli Lenkijos ir Ukrainos sienos įvykusio drono smūgio. Susitikimo Kijeve metu ketinama aptarti bendradarbiavimą Integruotos priešbalistinės gynybos koalicijoje – Europos šalių grupėje, kuriančioje oro gynybos sistemą, taip pat bus tariamasi su partneriais, įskaitant Slovakiją, dėl tolesnių sankcijų Rusijai.

Simboliška, kad šie perspėjimai nuskambėjo rugsėjo 17-ąją – dieną, kuri Lenkijai yra išskirtinė saugumo požiūriu, nes būtent rugsėjo 17 dieną minima 1939 metų Sovietų Sąjungos įsiveržimo į Lenkiją sukaktis. Kaip parodys ateinantys mėnesiai, aljanso gebėjimas išlaikyti vienybę hibridinių provokacijų akivaizdoje lems ne tik Ukrainos logistikos saugumą, bet ir paties NATO atgrasymo efektyvumą.

Pateikiama informacija yra aiškinamasis aprašas; ji neskirta teisinių, politinių ar investicinių sprendimų priėmimui.

Šaltiniai

  1. [1] [Al Jazeera | 2026-09-17] Russia’s plans may include strikes against Ukraine’s allies, Poland says | Russia-Ukraine war News | Al Jazeera
  2. [2] [Wsls.com | 2026-09-17] Poland warns Russia is planning drone or rocket strikes on NATO territory
  3. [3] [Express.co.uk | 2026-09-17] Russia planning strikes against countries supporting Ukraine in bombshell warning | World | News | Express.co.uk