Kinijos gynybos sektorius spartina tyrimus, siekdamas humanoidinius robotus iš demonstracinių salių perkelti tiesiai į karinius poligonus. Nors šalis dominuoja pasaulinėje šių mašinų gamyboje, inžinieriams ir kariškiams tenka spręsti esminę problemą – kaip laboratorijose ištobulintą mechaniką paversti patikima technika realiame mūšio lauke.

Nuo demonstracijų iki pastatų šturmo

Pekino susidomėjimas humanoidų kariniu pritaikymu ryškiai sustiprėjo pastaraisiais metais. Oficialiame Liaudies išlaisvinimo armijos (angl. People's Liberation Army, PLA) leidinyje PLA Daily mokslininkai raginami sparčiau diegti pažangiausias technologijas karinėse pratybose, rengiant robotus kovinėms užduotims. Remiantis viešais pirkimų dokumentais, kariuomenės dėmesys krypsta ne vien į robotų korpusus, bet ir į aplinkos suvokimo, manipuliavimo bei apmokymo sistemas. Būtent šie elementai leidžia mašinoms veikti už sterilių laboratorijų ribų.

Kariniai planuotojai jau modeliuoja konkrečius panaudojimo scenarijus. Vienas iš jų – bendros operacijos su pėstininkais, kai robotai kartu su kariais šturmuoja priešo užimtą pastatą, valydami patalpas aukštas po aukšto. Universitetų varžybose jau buvo imituojamas prasiskverbimas už priešo linijų, reikalaujantis patekti į teritoriją, sudaryti jos žemėlapį ir savarankiškai fiksuoti taikinius.

Pramoninė bazė suteikia Kinijai išskirtinį pranašumą. Investicijų bendrovės BofA Global Research duomenimis, 2025 metais Kinijos gamintojams teko apie 95 % visų pasaulinių humanoidinių robotų siuntų. Šis mastas leidžia kariuomenei tiesiogiai naudotis komercinės industrijos pajėgumais ir testuoti prototipus be didelių tiekimo grandinės trikdžių.

Nenuspėjama aplinka ir techninės kliūtys

Praktinė nauda kol kas ribota. Malcolm Davis, Australijos strateginės politikos instituto (angl. Australian Strategic Policy Institute, ASPI) vyresnysis analitikas, pažymi, kad šiuo metu humanoidiniai robotai dar nėra praktiškos mūšio lauko sistemos. Visgi analitiko vertinimu, per 5–10 metų ši technologinė atskirtis gali visiškai išnykti.

Didžiausia kliūtis išlieka chaotiška aplinka. Carnegie Mellon universiteto mechanikos inžinerijos profesorius Aaron Johnson pabrėžia, kad kovos laukas pasižymi daugybe kintamųjų, kurie nenuspėjamai išbando robotų gebėjimus. Griuvėsiai, prastas matomumas, dulkės ir fizinės kliūtys reikalauja itin greito sensorių atsako, kurio dabartiniai algoritmai dar neužtikrina.

Etiniai barjerai ir atsakomybės klausimas

Leidinyje PLA Daily pasirodžiusiose analizėse atvirai diskutuojama, kad robotų funkcijos ilgainiui privalo pereiti nuo pagalbinės logistikos prie tiesioginių kovinių veiksmų. Buvo keliamas klausimas ir dėl leidimo robotizuotoms sistemoms atidengti ugnį į nustatytą taikinį. Gruodžio mėnesį PLA Rytų operatyvinė vadavietė išplatino dirbtinio intelekto sugeneruotą vaizdo montažą, kuriame robotai, įskaitant humanoidus ir keturkojus modelius, hipotetiniame konflikte šturmuoja Taivano gynybines pozicijas.

Čia ir rizika. Karo teisė griežtai reikalauja atskirti karius nuo civilių bei draudžia atakuoti sužeistus ar pasiduodančius asmenis. Nors Kinijos gynybos ministerija viešai nurodo, kad dirbtinio intelekto valdomi ginklai privalo likti žmogaus kontrolėje, augantis operacijų greitis verčia didinti mašinų autonomiškumą.

Artimiausi metai parodys, ar inžineriniai sprendimai sugebės atlaikyti realių kovinių veiksmų spaudimą, ar humanoidai kariuomenėje liks tik demonstraciniu galios demonstravimo įrankiu.

Šaltiniai

  1. [1] [arXiv | 2026-09-07] When a high-mountain slope failure cascades downstream: reconstructing the 26 August 2026 Gyirong mixed rock-ice disaster
  2. [2] [Yahoo.com | 2026-09-07] From dance floor to war: China readies humanoid robots for combat
  3. [3] [Tbsnews.net | 2026-09-07] From dance floor to war: China readies humanoid robots for combat | The Business Standard