Jungtinės Karalystės žiniasklaida beveik 60 % atvejų neatskleidžia gynybos sektoriaus ryšių: skaidrumo deficitas karinės ekspertizės užkulisiuose

Nauja analizė atskleidžia sistemingą skaidrumo spragą tarp buvusių karinių ekspertų ir gynybos pramonės interesų, keliančią klausimų dėl visuomenės informavimo kokybės.

---

Visuomenės supratimą apie karinius konfliktus, nacionalinį saugumą ir gynybos politiką didžiąja dalimi formuoja autoritetu pasižymintys kariniai ekspertai. Žurnalistai, siekdami paaiškinti sudėtingus geopolitinius procesus ar karinės pramonės biudžetus, dažniausiai kreipiasi į atsargos karininkus bei buvusius vadus. Jų nuomonė turi didžiulį svorį dėl ilgametės tarnybos ir visuomenėje įsišaknijusio požiūrio, kad karinė ekspertizė yra apolitiška bei nešališka.

Tačiau naujausia analizė, apėmusi laikotarpį nuo 2015 metų iki 2026 metų gegužės, atskleidžia rimtų sisteminių skaidrumo problemų: beveik 60 % vyresniųjų karinių komentatorių JK žiniasklaidoje buvo pristatomi neatskleidžiant jų komercinių ryšių su gynybos pramone.

Tyrimo metu buvo identifikuoti 33 pagrindiniai karinės srities veikėjai, kurie analizuojamu laikotarpiu turėjo arba tebeturi privačių interesų gynybos sektoriuje – pavyzdžiui, užima direktorių pareigas, valdo akcijų paketus ar turi kitų finansinių sąsajų su karine pramone – ir kartu aktyviai teikė komentarus bei buvo cituojami žiniasklaidoje.

Interesų konflikto šešėlis: nuo tankų pulko iki jų gamybos

Nors karininkų veikla privačiame sektoriuje po tarnybos baigimo yra visiškai teisėta ir įprasta, pagrindinė problema yra žiniasklaidos nesugebėjimas užtikrinti skaidrumo ir informuoti auditorijos apie galimus interesų konfliktus. Kai auditorijai neatskleidžiama, kad ekspertas gali turėti tiesioginę finansinę ar profesinę naudą iš tam tikrų sprendimų, visuomenei tampa sunku objektyviai įvertinti pateikiamą analizę.

Profesorius Justinas Schlosbergas, paslėptos žiniasklaidos galios, nuosavybės ir dezinformacijos ekspertas, vaizdžiai iliustruoja šią problemą:

> „Vienas dalykas – vadovauti tankų pulkui, tačiau visai kitas dalykas, jei tas „ekspertas“ dabar dirba įmonei, gaminančiai tankus.“

J. Schlosbergo vertinimu, tai, kad beveik 60 % šių vyresniųjų karinių komentatorių buvo pristatyti neatskleidus jų korporacinių užsakovų, iš esmės pakerta skaidrumo principus. Kai visuomenė girdi raginimus didinti ginkluotės pirkimus iš asmens, kuris yra susijęs su tą ginkluotę gaminančia įmone, nesant papildomo konteksto, toks komentaras gali būti suprastas kaip nešališka analizė, nors iš tiesų jis gali atstovauti verslo interesams.

Žurnalistinės atsakomybės kartelė turi kilti

Ši problema reikalauja esminio žiniasklaidos požiūrio keitimo. Dr. Paulas Lashmaras, buvęs Londono City universiteto (City, University of London) Žurnalistikos katedros vedėjas, pabrėžia, kad dabartinė praktika neatitinka profesinių standartų:

> „Nepakanka, kad žurnalistas tiesiog nurodytų buvusį karinio komentatoriaus rangą ir pavardę, jei šis dabar dirba gynybos rangovui.“

Žurnalistų pareiga yra ne tik užrašyti citatą, bet ir suteikti skaitytojui visą reikalingą kontekstą, leidžiantį suprasti kalbančiojo motyvus. Kai žiniasklaida ignoruoja šiuos ryšius, ji rizikuoja tapti nekontroliuojamu gynybos pramonės lobizmo įrankiu, o tai tiesiogiai kenkia demokratinės žiniasklaidos, kaip nepriklausomos kontrolierės, vaidmeniui.

Platesnis kontekstas: augantys gynybos biudžetai ir finansiniai srautai

Šio tyrimo išvados tampa dar aktualesnės stebint sparčiai augantį gynybos sektoriaus finansavimą. Gynybos pramonė išgyvena intensyvų investicijų etapą, kurį puikiai iliustruoja ir finansų rinkų duomenys: pavyzdžiui, du mažesni fondai – „iShares Europe Defence ETF“ ir „HANetf Future of Defence ETFs“ – kartu pritraukė net 355 mln. eurų investicijų.

Didėjantys finansiniai srautai į gynybos pramonę reiškia, kad sprendimai dėl valstybinių pirkimų ir karinės paramos turi milžinišką komercinę vertę. Tokioje aplinkoje nepriklausoma ir skaidri ekspertizė tampa kritiškai svarbi. Jei žiniasklaida nesugeba identifikuoti ir įvardyti ekspertų ryšių su šiais augančiais pramonės milžinais, visuomenė praranda galimybę objektyviai vertinti, ar siūloma gynybos politika tarnauja valstybės saugumui, ar privačiam pelnui.

Būtinybė keisti redakcinę praktiką

Tyrimo rezultatai siunčia aiškų signalą redakcijoms: būtina griežtinti pašnekovų atrankos ir jų interesų deklaravimo taisykles. Norint susigrąžinti visišką auditorijos pasitikėjimą, žiniasklaidos priemonės privalo įgyvendinti aktyvios patikros procedūras.

Kol buvusio karininko rangas bus naudojamas kaip skydas, po kuriuo paslepiami dabartiniai komerciniai interesai, tol karinių konfliktų ir gynybos politikos analizė žiniasklaidoje išliks pažeidžiama šališkumo rizikai. Skaidrumas nėra tik formalumas – tai esminė sąlyga, kad visuomenė galėtų priimti pagrįstus sprendimus klausimais, susijusiais su valstybės lėšomis ir saugumu.

Šaltiniai

  1. [1] [aoav.org.uk | 2026-06-04] UK media fails to disclose defence sector links in nearly 60% of cases
  2. [2] [15min.lt | 2026-06-04] Teismas nukėlė sprendimą Laisvės alėjos muštynių byloje – skelbs liepą
  3. [3] [lrt.lt | 2026-06-04] Vilniuje planuojama įkurti Lietuvos migracijos muziejų
  4. [4] [15min.lt]
  5. [5] [lrt.lt] Muziejui perduoti 44 Čiurlionio mokytojo Kazimiero Stabrausko kūriniai - LRT
  6. [6] [lrt.lt]