Naujos taisyklės patvirtina teisę matyti, kaip JK vyriausybė naudoja DI: skaidrumo era ar naujas iššūkis?

Dirbtinio intelekto (DI) integracija į viešąjį sektorių nebėra tik ateities vizija – tai kasdienė realybė, keičianti valstybės valdymo procesus. Tačiau sparčiai diegiant šias technologijas, kyla esminis klausimas: kaip užtikrinti, kad algoritmais priimami sprendimai ir valstybės tarnautojų užklausos išliktų skaidrios bei prieinamos visuomenei?

Jungtinės Karalystės Informacijos komisaro biuras (ICO) neseniai paskelbė gaires, kurios nubrėžia aiškią ribą – dirbtinio intelekto įvestys (angl. prompts) ir išvestys (angl. outputs) patenka į Informacijos laisvės įstatymo (FOIA) taikymo sritį. Tai reiškia, kad visuomenė įgyja teisę reikalauti duomenų apie tai, kaip vyriausybės atstovai ir valstybės tarnautojai naudoja DI įrankius kasdienėje veikloje.

---

Skaidrumo principas: DI negali būti „juodoji dėžė“

Teisinėje valstybėje informacija negali būti paslėpta už technologinių sienų. Kaip pažymi Londono teisės firmos „Mishcon de Reya“ teisininkas Jon Baines, jei informacija viešosios institucijos sistemoje yra užfiksuota bet kokia įrašyta forma, ji principingai turi būti prieinama visuomenei. „New Scientist“ cituoja J. Bainesą, kurio vertinimu, po šio ICO išaiškinimo viešosioms institucijoms bus itin sunku teigti, kad su DI susijusios užklausos nepatenka po FOIA skėčiu.

Šis žingsnis užkerta kelią bandymams automatizuotus sprendimus ar valstybės tarnautojų eksperimentus su DI įrankiais traktuoti kaip neoficialius ar neviešinamus. Duomenų apsaugos ekspertas Tim Turner situaciją lygina su tradicinėmis priemonėmis: jei valstybės tarnautojas atlieka savo darbą, visi jo užfiksuoti įrašai – nesvarbu, ar tai būtų DI pokalbių logai, ar ranka rašyti lipnūs lapeliai – turi būti prieinami visuomenei.

Šis sprendimas turi realų precedentą. Praėjusiais metais „New Scientist“ pagal informacijos laisvės įstatymą sėkmingai gavo tuometinio JK technologijų sekretoriaus Peter Kyle „ChatGPT“ naudojimo istoriją. Nors toks žingsnis sulaukė ir kritikos – pavyzdžiui, pažangių tyrimų agentūros ARIA vadovas Matt Clifford tai pavadino „absurdišku“ ir „ardančiu“ sprendimu, galinčiu atgrasyti ministrus nuo DI naudojimo – ICO gairės patvirtina, kad skaidrumo reikalavimai išlieka viršesni.

---

Efektyvumo pažadas prieš visuomenės nepasitikėjimą

Vyriausybės DI technologijose įžvelgia milžinišką potencialą optimizuoti procesus. JK vyriausybės atstovas, kurį cituoja „Tech Policy Press“, pabrėžia, kad DI gali iš esmės transformuoti viešojo administravimo darbą – perimti kasdienes administracines užduotis ir leisti valstybės tarnautojams susitelkti į strateginius klausimus.

Praktiniai pavyzdžiai rodo įspūdingą technologijų našumą:

* Masinių duomenų apdorojimas: JK ministrai pasitelkė vidinį DI įrankį „Consult“ (priklausantį „Humphrey“ programinei įrangai), kuris daugiau nei 50 tūkstančių visuomenės atsakymų į temas susistemino vos per dvi valandas.

* Laiko ir lėšų taupymas: Vienas bandomasis projektas, kainavęs vos 240 svarų sterlingų ir pareikalavęs 22 valandų ekspertų patikros, pademonstravo, kad pritaikius tokius sprendimus valstybiniu mastu būtų galima sutaupyti iki 75 tūkstančių dienų rankinio analizės darbo per metus.

Nepaisant šių skaičių, visuomenė išlieka skeptiška. 2025 m. rugpjūčio mėnesį atlikta apklausa parodė, kad tik 29 proc. Didžiosios Britanijos gyventojų pasitiki vyriausybės gebėjimu naudoti DI tiksliai ir sąžiningai. Tai rodo gilų atotrūkį tarp technologinio efektyvumo ir visuomenės pasitikėjimo, kurį užpildyti gali tik visiškas procesų viešumas.

---

Tarptautinis kontekstas: Estijos ambicijos ir rizikos

Siekis įdarbinti DI teisėkūroje pastebimas ne tik JK. Estijos ministras pirmininkas Kristen Michal viešai iškėlė idėją parlamentui naudoti DI įrankius, kurie padėtų analizuoti ir aiškinti sudėtingą teisės aktų kalbą bei numatyti jų pasekmes. Estijos premjeras pripažįsta pats reguliariai naudojantis DI ir matantis jame didelį potencialą, jei kartu išlaikomas kritinis mąstymas.

Tačiau ekspertai įspėja apie rizikas. Kaip rašo „Tech Policy Press“, be griežtų apsaugos priemonių ir aiškių gairių, visuomenės pritarimas DI naudojimui gali būti greitai delegitimizuotas. Pavyzdžiui, JK jau egzistuoja DI įrankiai, skirti automatiškai generuoti prieštaravimus dėl teritorijų planavimo projektų. Tai rodo, kad technologijos gali būti panaudotos ne tik skaidrumui didinti, bet ir manipuliuoti viešosiomis konsultacijomis, o tai dar labiau didina poreikį kontroliuoti ir fiksuoti kiekvieną algoritmo žingsnį.

---

Kas laukia ateityje?

Naujosios ICO gairės sukuria precedentą, kuris neabejotinai paveiks ir kitas šalis, svarstančias apie DI integraciją viešajame sektoriuje. Ateinantys mėnesiai parodys, kaip šie reikalavimai veiks praktikoje:

* Didesnė kontrolė: Vyriausybės naudojami įrankiai taps lengviau tikrinami visuomenės ir žiniasklaidos.

* Administracinis pasirengimas: Viešojo sektoriaus institucijos privalės investuoti į DI užklausų ir rezultatų dokumentavimą bei archyvavimą.

* Pasitikėjimo testas: Ar skaidrumo didinimas padės pakelti žemą visuomenės pasitikėjimo lygį (kuris JK siekia vos 29 proc.), priklausys nuo to, kaip atvirai institucijos dalinsis informacija apie praktinį technologijų pritaikymą.

Sprendimas taikyti informacijos laisvės įstatymus dirbtiniam intelektui rodo, kad technologinė pažanga negali vykti demokratijos ir atskaitomybės sąskaita. Tik žinodami, kokias užduotis ir kokiais argumentais valstybė patiki algoritmams, piliečiai galės pasitikėti modernizuojamu viešuoju valdymu.

---

Pateikiama informacija yra analitinio pobūdžio apžvalga, parengta remiantis viešais šaltiniais, ir nėra skirta teisinių ar politinių sprendimų priėmimui.

Šaltiniai

  1. [1] [newscientist.com | Wed, 13 Ma] New rules confirm public has a right to see how UK government uses AI - New Scientist
  2. [2] [gov.uk | Wed, 20 Ma] Growing up in the online world: a national conversation - GOV.UK
  3. [3] [techpolicy.press | Tue, 10 Fe] Governments Are Using AI To Draft Legislation. What Could Possibly Go Wrong? - Tech Policy Press