JAV 10 metų valstybės obligacijų pajamingumui trumpam perkopus psichologiškai svarbią 5 % ribą ir pasiekus 5,0328 % lygį, pasaulio finansų rinkose vėl sustiprėjo spaudimas akcijoms. Šis skolos brangimas tiesiogiai didina vyriausybių bei įmonių finansavimosi kaštus, o tai reiškia sunkesnę naštą verslo plėtrai ir lėtesnį investicinių planų įgyvendinimą visoje Europos Sąjungoje.
5 % riba keičia investuotojų lygtį
Obligacijų rinkos išpardavimas, stumiantis pajamingumus į viršų, nebėra tik techninis grafikų svyravimas. Kai saugaus turto grąža pasiekia tokias aukštumas, akcijų rinkos patrauklumas natūraliai moka savo kainą. Nors vėliau JAV 10 metų obligacijų pajamingumas šiek tiek atsitraukė ir stabilizavosi ties 4,99 % riba, pirminis šokas jau spėjo persiduoti į kitus regionus. Azijos akcijų rinkos sulaukė neigiamos reakcijos, o investuotojai visame pasaulyje pradėjo skubiai perskaičiuoti rizikos premijas.
Šį spaudimą dar labiau sustiprino technologijų sektoriaus nuotaikos. Azijos akcijos fiksavo nuosmukį po to, kai JAV puslaidininkių gamintojų vertybiniai popieriai patyrė išpardavimą, rinkoje išaugus susirūpinimui, kad dirbtinio intelekto plėtros tempas gali sulėtėti. Kai technologijų milžinai, nešę didžiąją pastarojo meto rinkos kilimo dalį, susiduria su abejonėmis dėl ateities augimo greičio, investuotojų kantrybė obligacijų pajamingumų fone greitai išsenka.
Savo ruožtu bankų sektoriuje nuotaikas temdė ir stambiųjų finansų institucijų vadovų komentarai. Pavyzdžiui, Bank of America Corp. vadovas Brianas Moynihanas pareiškė, kad banko prekybos pajamos šį ketvirtį bus palyginti nepakitusios, lyginant su praėjusių metų trečiuoju ketvirčiu. Nors vadovas pabrėžė, kad pati institucija išlieka stipri, tokie signalai apie plokščią pajamų dinamiką nesuteikia rinkai papildomo optimizmo.
Budrieji obligacijų sargai grįžta į žaidimą
Smarkiai kylantys pajamingumai vėl atgaivino vadinamųjų „obligacijų sargų“ (angl. bond vigilantes) šešėlį. Šiuo terminu apibūdinami investuotojai, kurie siekia primesti fiskalinę drausmę vyriausybėms, reikalaudami gerokai didesnio pajamingumo už valstybės skolos vertybinių popierių laikymą. Kai valstybių biudžeto deficitai pučiasi, rinkos dalyviai tiesiog atsisako skolinti pigiai.
Yardeni Research prezidentas Edas Yardeni, kuris šį terminą sukūrė dar devintajame dešimtmetyje, pažymi, kad rinkoje šiuo metu dominuoja baimė, jog šie investuotojai vėl aktyviai veikia ir stumia pajamingumus aukštyn, protestuodami prieš didelius vyriausybių deficitus. Nors E. Yardeni priduria, kad jo paties komanda visiškai nesutinka, jog dabartiniai pajamingumai jau yra ar netrukus taps draudžiamai aukšti, pati diskusija rodo pasikeitusį rinkos toną.
Šią tendenciją patvirtina ir kiti rinkos stebėtojai. Tyrimų bendrovės CreditSights investicinio reitingo ir makrostrategijos vadovas Zachas Griffithsas teigia, kad šiuo metu egzistuoja daug fundamentalių veiksnių, dėl kurių ilgalaikis palūkanų normų išpardavimas išlieka mažiausio pasipriešinimo keliu. Vis dėlto, ne visi analitikai nusiteikę dramatiškai – State Street atstovas Metcalfe'as pažymėjo, kad šis obligacijų išpardavimas kol kas vyksta tvarkingai, be panikos požymių.
Geopolitinė įtampa ir palūkanų normų lūkesčiai
Pasauliniame kontekste obligacijų rinkos spaudimas nėra izoliuotas reiškinys. Japonijos 10 metų valstybės obligacijų pajamingumas pasiekė trijų dešimtmečių aukštumas ir viršijo 3 % ribą. Tai rodo, kad pigių pinigų era traukiasi net ir tuose regionuose, kurie ilgą laiką laikėsi itin švelnios pinigų politikos. Kai pasaulinis kapitalas persigrupuoja ieškodamas didesnės grąžos, spaudimą pajunta ir Europos šalių skolos vertybiniai popieriai.
Dalis šios savaitės obligacijų išpardavimo yra tiesiogiai susijusi su pasikeitusiais lūkesčiais dėl trumpalaikių JAV palūkanų normų. Rinkos dalyviai tikisi, kad palūkanų normos bus padidintos 25 baziniais punktais artimiausiame posėdyje, o iki kitų metų vidurio laukiama dar 40 bazinių punktų didėjimo. Toks scenarijus reiškia, kad pinigai išliks brangūs ilgiau, nei tikėjosi optimistiškesni rinkos dalyviai metų pradžioje.
Kai pajamingumai kyla, o technologijų sektoriaus augimo tempas kelia klausimų, rizika pradeda atrodyti brangesnė dar prieš realų akcijų kainų kritimą. Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių įmonėms, planuojančioms plėtrą ar refinansuojančioms esamas skolas, tai siunčia aiškų signalą: pigesnio finansavimo etapas atidedamas ateičiai, o investicinių projektų atrankos filtras privalės tapti gerokai griežtesnis.
Kas lems tolesnę kryptį
Toliau rinkos dalyviai itin atidžiai stebės JAV iždo sekretoriaus Scotto Bessento pasirodymą Kongrese. S. Bessentas anksčiau bandė sušvelninti obligacijų išpardavimą išplėsdamas valstybės skolos supirkimo programas, tačiau šios pastangos kol kas nedavė ilgalaikio rezultato. Jo komentarai apie fiskalinę politiką ir skolos valdymą gali arba nuraminti rinkas, arba suteikti papildomo kuro pajamingumų augimui.
JPMorgan Chase Private Bank pasaulinė investavimo strategijos vadovė Grace Peters įspėja, kad jeigu obligacijų pajamingumas judėtų link 5 % arba 5,25 % lygio, akcijų rinkoje pamatytume rimtų „virškinimo problemų“. Tai reiškia, kad dabartinė riba yra kritinė zona, kurios peržengimas gali išprovokuoti kur kas gilesnę akcijų portfelių korekciją visame pasaulyje.
Tai nėra investavimo patarimas.