„Honda“ vadovo kėdė išliko stabili, nepaisant buvusių vadovų bandymų ją sujudinti
„Honda“ generalinis direktorius Toshihiro Mibe išlaikė savo poziciją, nors susidūrė su griežtu pasipriešinimu iš įtakingų buvusių įmonės vadovų. Šis bandymas nušalinti vadovą atskleidė gilią įtampą dėl strateginės krypties ir tradicinių įmonės vertybių ateities, atspindėdamas platesnius Japonijos verslo kultūros pokyčius.
Valdybos parama prieš „senąją gvardiją“
Nors T. Mibe prarado dalies įtakingų buvusių vadovų palaikymą, jis išliko savo poste dėl tvirtos valdybos paramos. „Reuters“ duomenimis, „Honda“ valdyba atmetė spaudimą dėl vadovo pasitraukimo, o pati bendrovė oficialiame pranešime nurodė neturinti žinių apie buvusių vadovų diskusijas. Ši situacija rodo, kad šiuolaikinėse Japonijos įmonių valdybose nepriklausomų direktorių vaidmuo tampa vis svarbesnis, mažinant tradicinį korporatyvinių alumnų įtakos svorį.
Visgi, buvusių vadovų nepasitenkinimas nėra tik formalus. Jų komunikacija rodo susirūpinimą, kad vadovaujant T. Mibe, „Honda“ apleidžia „Oyaji“ – arba „senojo žmogaus“ – vertybes, kurios istoriškai formavo įmonės kultūrą. Kritikai, įskaitant buvusių vadovų grupę, teigia, kad dabartinis vadovas neaplanko „genba“ – „tikrosios vietos“, kurioje atliekamas realus darbas, pavyzdžiui, gamybos cechų ar klientų aptarnavimo vietų. Būtent šį aplaidumą jie nurodo kaip pagrindinę priežastį, kodėl „Honda“ prarado pozicijas Kinijoje, kur rinkos dalis nuo 8 proc. 2020 metais smuko iki mažiau nei 3 proc. pernai.
Finansinė kaina ir strateginis posūkis
Strateginės klaidos „Honda“ kainavo brangiai. Praėjusį mėnesį bendrovė buvo priversta atsitraukti nuo T. Mibe anksčiau iškelto tikslo iki 2040 metų pereiti tik prie elektromobilių gamybos. Po trijų automobilių modelių kūrimo nutraukimo, „Honda“ nurašė apie 9 mlrd. JAV dolerių su elektromobiliais susijusių sąnaudų. Skaičiuojama, kad bendras finansinis smūgis įmonei gali siekti iki 12 mlrd. JAV dolerių, o tai kelia grėsmę pirmajam per septynis dešimtmečius metiniam nuostoliui.
Jeffrey Rothfederis, knygos „Driving Honda“ autorius, situaciją vertina itin skeptiškai. Pasak jo, „Honda“ atsidūrė sudėtingoje padėtyje, kurioje laiko pokyčiams gali nebelikti: „Nežinau, kokia jiems išeitis. Netrukus bus per vėlu viską pakeisti.“
Kelias į priekį: kaštų kontrolė ir technologijos
Nepaisant vidinių nesutarimų ir finansinių iššūkių, „Honda“ bando stabilizuoti padėtį. Bendrovė pranešė, kad šiuo metu glaudžiai bendradarbiauja su tiekėjais, siekdama pagerinti automobilių verslo rezultatus per griežtesnę kaštų kontrolę ir resursų perskirstymą. Be to, „Honda“ aktyviai diegia naujausias vairuotojo pagalbos sistemas, tikėdamasi, kad technologinis atsinaujinimas padės atgauti prarastą konkurencinį pranašumą.
Šiuo metu „Honda“ susiduria su kompleksiniu spaudimu: nuo JAV taikomų tarifų iki vis stiprėjančios konkurencijos Kinijos rinkoje. Toliau svarbiausia stebėti, ar valdybos suteiktas pasitikėjimo kreditas T. Mibei virs realiais finansiniais rezultatais, ar įtampa tarp „senosios gvardijos“ ir dabartinės vadovybės vėl iškils į paviršių, jei įmonės nuostoliai toliau augs. „Honda“ oficialiame pranešime pabrėžė, kad „genba“ principas išlieka įmonės branduolyje, net ir siekiant tapti konkurencingesne besikeičiančioje rinkoje.