Geopolitinė drama Hormuzo sąsiauryje: tarp Teherano grasinimų ir realaus naftos srauto

Pasaulinė energijos rinka ir vėl atsidūrė įtampos gniaužtuose, kai Iranas šeštadienį paskelbė uždarantis strateginį Hormuzo sąsiaurį. Vis dėlto Vašingtonas skubiai paneigė šiuos pareiškimus, tvirtindamas, kad laivyba šiame gyvybiškai svarbiame vandens kelyje vyksta netrikdomai. Šis informacinis ir karinis šešėlių žaismas vyksta itin jautriu metu – JAV ir Irano delegacijoms rengiantis sekmadienį Šveicarijoje pradėti lemiamas derybas.

Dvi realybės tame pačiame vandens kelyje

Irano islamo revoliucijos gvardijos korpusas (IRGC) pareiškė, kad sprendimas uždaryti sąsiaurį priimtas reaguojant į mirtinus Izraelio smūgius Libane. Teherano vertinimu, šie kariniai veiksmai tiesiogiai pažeidžia neseniai pasiektą JAV ir Irano susitarimą, kuriuo siekiama užbaigti keturis mėnesius trukusį karą.

Tačiau JAV karinė vadovybė pateikia visiškai kitokį situacijos vaizdą. JAV Centrinės komandos (CENTCOM) atstovas spaudai, karinių jūrų pajėgų kapitonas Timas Hawkinsas, kurį cituoja „Reuters“, pabrėžė:

> „Iranas nekontroliuoja Hormuzo sąsiaurio. Eismas tęsiasi, o JAV pajėgos stebi situaciją, kad užtikrintų, jog taip bus ir toliau.“

CENTCOM duomenimis, šeštadienį per sąsiaurį sėkmingai praplaukė 55 prekybiniai laivai. Šis prieštaravimas tarp Teherano retorikos ir realių faktų jūroje rodo, kad fizinis tranzitas išlieka stabilus, o deklaruojamas uždarymas labiau primena politinio spaudimo įrankį prieš prasidedančias derybas.

Kodėl Hormuzo sąsiauris yra kritinis pasaulio ekonomikos taškas?

Hormuzo sąsiauris yra svarbiausia pasaulio naftos arterija. 2025 metų duomenimis, kasdien per šį siaurą vandens kelią būdavo pergabenama apie 20 milijonų barelių naftos ir jos produktų, o metinė šiuo maršrutu keliaujančių energijos išteklių vertė siekia maždaug 600 mlrd. JAV dolerių (apie 447 mlrd. svarų sterlingų).

Bet koks realus šio kelio blokavimas sukeltų momentinį šoką pasaulinėse rinkose. Štai kodėl JAV administracija skuba demonstruoti visišką situacijos kontrolę. JAV viceprezidentas JD Vance'as pareiškė, kad dar prieš dieną iš sąsiaurio pavyko išgabenti 16 milijonų barelių naftos, pavadindamas tai rekordiniu rodikliu, fiksuotu dar iki konflikto pradžios. Tuo tarpu CENTCOM šeštadienio duomenys rodė net daugiau nei 17 milijonų barelių tranzitą. Šie skaičiai, nors minimaliai skiriasi, patvirtina vieną esminį faktą – naftos eksportas, kuris yra gyvybiškai svarbus pačiam Iranui, kol kas vyksta pilnu pajėgumu.

Derybų stalas Šveicarijoje: taikos paieškos po keturių mėnesių karo

Šis paaštrėjimas įvyko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas pasirašė 14 punktų preliminarų memorandumą. Šiuo susitarimu buvo numatyta atverti sąsiaurį ir 60 dienų netaikyti jokių Irano rinkliavų, kol bus pasiektas galutinis susitarimas. D. Trumpas savo socialinio tinklo „Truth Social“ įraše buvo įspėjęs, kad jei per šį 60 dienų laikotarpį galutinis susitarimas nebus pasiektas, JAV pati gali įvesti mokesčius už „suteiktas paslaugas“.

Siekdamas išgelbėti trapų susitarimą, JAV viceprezidentas JD Vance'as šeštadienį išvyko į Šveicariją. Sekmadienį čia prasideda techninio lygio derybos, kuriose dalyvauja aukšto rango Irano delegacija, vadovaujama užsienio reikalų ministro Abbaso Araghchi ir parlamento pirmininko Mohammad Bagher Ghalibaf. Tarpininkų vaidmenį šiame procese atlieka Kataro bei Pakistano atstovai.

Pasak JD Vance'o, pagrindinis derybų tikslas – pasiekti pažangą sprendžiant Irano branduolinės programos klausimus ir užtikrinti tvarias paliaubas Libane. Nepaisant pastarųjų dienų eskalacijos, viceprezidentas išreiškė atsargų optimizmą:

> „Nepaisant antraščių žiniasklaidoje, padėtis ten [Libane] iš tikrųjų gerėja ir viskas po truputį lėtėja. Mums tiesiog reikės nuolat tai valdyti, kad užtikrintume tiek Izraelio, tiek Libano saugumą.“

Libano faktorius ir susitarimo trapumas

Didžiausia kliūtis tvariam susitarimui išlieka padėtis Libane. Iranas kaltina JAV nesilaikant pasirašyto memorandumo pirmojo punkto, reikalaujančio „nedelsiant ir visam laikui nutraukti karines operacijas visuose frontuose, įskaitant Libaną“. Teherano teigimu, Izraelio vykdomi smūgiai yra tiesioginis šio susitarimo pažeidimas.

Savo ruožtu Izraelis, kuris formaliai nėra JAV ir Irano susitarimo šalis, anksčiau deklaravo neturintis ketinimų išvesti savo pajėgų iš Libano ir pabrėžė, kad jo kova su „Hezbollah“ yra visiškai atskiras konfliktas nuo karo su Iranu. Šeštadienį Izraelio gynybos pajėgos (IDF) pranešė sudavusios smūgius 80 taikinių, susijusių su „Hezbollah“, ir nukovusios dešimtis jos narių. Libano sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, nuo konflikto atsinaujinimo kovo 2 dieną šalyje jau žuvo 4 057 žmonės.

Ką tai reiškia pasauliui ir verslui?

Ši krizė aiškiai parodo, kaip glaudžiai yra susiję kariniai veiksmai sausumoje ir energetinis saugumas jūroje. Nors fizinis naftos srautas per Hormuzo sąsiaurį kol kas nenutrūko, vien pati retorika apie jo uždarymą sukelia įtampą rinkose.

Logistikos įmonėms, draudikams ir energijos išteklių importuotojams visame pasaulyje, įskaitant ir Baltijos šalis, ši situacija siunčia aiškų signalą: geopolitinė rizika išlieka itin aukšta. Net jei karinės jūrų pajėgos garantuoja saugų tranzitą, neapibrėžtumas didina draudimo įmokas, verčia ieškoti alternatyvių maršrutų ir lemia naftos kainų svyravimus biržose. Artimiausios dienos Šveicarijoje parodys, ar diplomatijai pavyks užkirsti kelią naujam energijos kainų šokui.

Šaltiniai

  1. [1] [cnbc.com | 2026-06-20] Iran closes Strait of Hormuz again and says its negotiating team is heading to Switzerland
  2. [2] [bbc.com | Sun, 21 Ju] US-Iran talks to begin in Switzerland as Tehran says it closed Strait of Hormuz - BBC
  3. [3] [nytimes.com | Sun, 21 Ju] Vance Heads to Talks as Strait of Hormuz Re-emerges as Point of Tension - The New York Times